Naujų ir naudotų automobilių pardavėjai skirtingai vertina iš JAV importuojamas mašinas
Prieš keletą metų euro atžvilgiu drastiškai smuktelėjęs JAV doleris atvėrė vartus amerikietiškų ar Amerikos rinkai skirtų automobilių importui. Lietuvos verslininkai, sukaupę milžinišką patirtį prekiaudami dėvėtais europietiškais keturračiais, netruko įsitvirtinti ir šioje nišoje. „Regitros” duomenimis, iš JAV atvežti ir mūsų šalyje įregistruoti beveik 27 tūkst., arba 8 proc. visų naudotų lengvųjų automobilių. Tai yra antroji vieta neoficialiose importuotojų lenktynėse.
Kliūčių ruožas atšaukiamas
Daug tai ar mažai? Naujų automobilių pardavėjų, kai kurių aukštas pareigas užimančių politikų, Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų manymu – daug. Jų pastangomis pernai buvo parengta ir 2006-ųjų sausio 1-ąją turėjo įsigalioti nauja įvežamų iš ne Europos Sąjungos šalių naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo ir registravimo tvarka. Jos esmė – visi trečiose šalyse pagaminti automobiliai galėtų tapti visaverte transporto priemone tik po to, kai gautų sertifikatą kurioje nors ES pripažintoje bandymų laboratorijoje. Kadangi tokios Lietuvoje nėra, iš JAV parplukdytus automobilius sertifikavimui reikėtų gabenti į Lenkiją arba Latviją ir ten tvarkytis reikiamus dokumentus.
Verslininkų, užsiimančių amerikinių mašinų importu teigimu, tokia tvarka greičiausiai būtų visiškai sužlugdžiusi jų veiklą ar bent jau gerokai padidinusi automobilių kainas. Užsimojusios ginti savo interesus kelios iš JAV automobilius importuojančios firmos praėjusių metų pabaigoje įsteigė Nenaujų automobilių pardavėjų asociaciją ir pavydėtinai greitai sugebėjo pasiekti norimą rezultatą. Po keleto susitikimų su Seimo nariais bei Susisiekimo ministerijos pareigūnais buvo nutarta, jog bent jau kurį laiką amerikinių mašinų registravimo tvarka liktų nepakitusi. T.y. ir toliau iš už Atlanto pargabentos transporto priemonės būtų įregistruojamos Lietuvoje pakeitus žibintus ir kai kurias kitas smulkias detales.
Šiuo metu yra svarstomas Naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo taisyklių pakeitimo projektas. Jeigu bus priimtas sprendimas minėtą teisės akto projektą patvirtinti, tai jo įgyvendinimui bus skirtas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis. Tačiau kol kas neaišku, kaip projektas bus koreguojamas ir kada virs oficialiu dokumentu.
Logikos paieškos
Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas Gintas Braždis, komentuodamas pastaruosius sprendimus, apgailestavo, kad amerikinių mašinų importuotojai laikomi oficialių automobilių gamintojų atstovų konkurentais.
„Sociologiniai tyrimai rodo, kad tik 7 proc. respondentų, nusprendusių pirkti naują automobilį, svarstytų pasiūlymą rinktis dėvėtą mašiną. T.y. absoliuti dauguma pasiturinčių žmonių neketina dalyvauti loterijoje, pavadintoje „automobilių turgus”. Dėvėtų mašinų importuotojai orientuojasi visiškai į kitą visuomenės sluoksnį, kuris kol kas net ir geriausių ketinimų vedamas negali sau leisti važinėti naujais automobiliais. Mes nesame konkurentai, todėl nereikėtų žlugdyti mūsų verslo”, – aiškino G.Braždis.
Jo teigimu, kai žmonės pradės gyventi turtingiau, viskas savaime atsistos į europietiškas vėžes ir neaiškias istorijas turinčių ratuotų senienų importas savaime sumažės arba išimtinai virs reeksportu.
„Lietuvių mentalitetas gerokai skiriasi nuo Latvijos gyventojų. Tenykščiai žmonės, dažniausiai rusakalbiai, kur kas labiau rūpinasi savo įvaizdžiu ir netgi gyvendami aptriušusiame daugiaaukštyje mieliau perka naują mašiną, o ne investuoja į būsto pagerinimą. Asmeniškai aš labai abejoju, ar tai reikėtų laikyti sektinu pavyzdžiu”, – samprotavo Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas.
Pašnekovas taip pat patikino, kad dirbtinai apriboti žmonių galimybes nusipirkti bent šiek tiek naujesnį ir geresnį nenaują automobilį, yra mažų mažiausiai nesąžininga. G.Braždžio teigimu, daugelis iš JAV parplukdytų mašinų nuo europietiškų analogų skiriasi visiškai nereikšmingomis smulkmenomis, kurių neįgudusi akis netgi nepastebi.
„Absoliuti dauguma iš JAV importuojamų mašinų yra tie patys „Volkswagen”, „Audi”, „Toyota”, „Volvo”, „Mazda” ar „Mercedes”. Konstrukcinių skirtumų yra vos keletas, tačiau jie tikrai nereiškia, kad JAV rinkai skirti automobiliai yra mažiau saugūs. Tarkim, Amerikoje stabdžių diskai kiek masyvesni ir yra reikalaujama, kad stabdymo metu daugiau darbo atliktų ant priekinės ašies esantys stabdžiai, o Europoje – atvirkščiai. Ekspertai lig šiol nesutarė, kuri sistema yra efektyvesnė, todėl vadinti amerikiečius neišmanėliais, važinėjančiais nesaugiais automobiliais, ko gero, negalima. Anapus Atlanto iki 2003-iųjų buvo naudojami ir kiek kitokie žibintai. Tačiau vėlgi, ar tai reiškia, kad amerikiečiai kvailesni ir pasirinko tokius šviesių spalvų derinius, kuriuos žmogaus akis blogiau mato ir neteisingai suvokia? Manau, kad daugeliu atvejų tai yra tiesiog tradicijų reikalas, neturintis nieko bendra su saugumu. Juk Anglijoje ar Japonijoje vairuotojas apskritai sėdi dešinėje mašinos pusėje, tačiau to niekas nelaiko kvailyste”, – dėstė G.Braždis.
Jo manymu, ES paskelbti 33 reikalavimai trečiose šalyse pagamintiems automobiliams turėjo ginti Senojo žemyno rinką nuo JAV automobilių gamintojų invazijos.
„Tačiau beveik visi jie yra „kosmetiniai” ir šalys, neturinčios savos pramonės, į šiuos verslo galingųjų karus kištis neturėtų”, – samprotavo G.Braždis.
Pasak asociacijos vadovo, Lietuvos valdininkų noras būti lyderiais diegiant absoliučiai visas ES užgaidas, kartais yra sunkiai suvokiamas. Antai griežtosios atitikties įvertinimo ir registravimo tvarkos įvedimas iš pradžių buvo grindžiamas ES direktyvomis, tačiau įsigilinus paaiškėjo, kad ES iš tiesų to nereikalauja.
Mielės ūkio augimui
Naudotų automobilių importuotojai atkreipia dėmesį ir į tai, kad suklestėjęs importas iš JAV per keletą pastarųjų metų Klaipėdą pavertė daugiausia konteinerių rytinėje Baltijos pakrantėje perkraunančiu uostu. Vien tik automobiliais pakrautų konteinerių čia per mėnesį atkeliauja apie 1200, o tai darbu aprūpina maždaug 120 uostininkų. Kadangi didžioji dalis iš Amerikos pargabenamų mašinų būna parduodamos po didesnių ar mažesnių incidentų keliuose, jų remontas Lietuvoje darbu aprūpina mūsiškius servisus.
„JAV yra viena turtingiausių pasaulio šalių, kurioje vartojimas itin skatinamas, todėl net po, mūsų akimis, juokingai menkos avarijos, automobilio techninis pasas paimamas, o žmogui siūloma draudimo išmoka ir galimybė nusipirkti naują mašiną. Apkulta mašina vėl į kelius išleidžiama po kruopštaus patikrinimo specialiose laboratorijose, todėl dažniausiai jos parduodamos aukcionuose ardymui ir būna įkainotos simbolinėmis sumomis. Penkerių metų senumo, neprestižinės markės, šiek tiek apgadintą automobilį ten galima įsigyti už 200 – 400 dolerių. Tiesa, kol toks automobilis perplaukia Atlantą, būna suremontuojamas ir nuo jo sumokami mokesčiai, kaina išauga 5 – 6 kartus. Nepaisant to, dažnai amerikietiški automobiliai būna trečdaliu pigesni nei analogiški pargabenti, tarkim, iš Vokietijos”, – pasakojo G.Braždis.
Pašnekovas patikino, kad Lietuvoje lieka labai nedidelė dalis iš JAV gabenamų automobilių. Daugiausia jie suremontuojami ir, pakrauti atgal į konteinerius, autovežius arba ant geležinkelio platformų, keliauja tolyn į Rusiją, Ukrainą, Kazachstaną ir kt. Įdomu, kad į dviem automobiliams skirtą konteinerį lietuviai įsigudrino sugrūsti kartais net po 5 mašinas.
„Visos grandys dėl to neblogai uždirba, todėl žlugdyti verslą mažų mažiausiai neprotinga. Tai didžiulė ir kol kas sėkmingai veikianti sistema. Kai kuri nors grandis sutrinka, pajunta visi. Antai prieš kurį laiką sugriežtinus vizų Rusijos piliečiams išdavimą, iš pradžių manėm, kad tai mūsų neliečia. Tačiau kai geležinkelio stotyje išnyko taksi eilės, visada laukdavusios traukinio iš Maskvos, kai turgus ištuštėjo, supratom, jog smulkmenų čia nėra ir kad svarbu absoliučiai viskas”, – dėstė G.Braždis.
Pašnekovas apgailestavo, kad, Rusijai mėginant ginti savo pramonę ir nuolat kuriant įvairius barjerus dėvėtiems vakarietiškiems automobiliams, prie verslo sąlygų apsunkinimo prisideda dar ir savi valdininkai.
Prekiautojai laikosi savo
Daugiausia naujų automobilių pardavėjus vienijanti Lietuvos autoverslininkų asociacija, ne kartą pasisakiusi prieš dėvėtų mašinų importo taisyklių sugriežtinimą, pareiškė apgailestaujanti dėl valdžios neryžtingumo. Šios asociacijos generalinis direktorius Lukas Vosylius teigė, jog diskutuojant dėl amerikinių mašinų importo prekiautojai daugiausia akcentavo verslo sąlygų skirtumus.
„Ne paslaptis, kad labai dažnai dėvėtų automobilių importuotojai nurodo nerealiai mažas savo prekių kainas ir nuo jų moka simbolinius mokesčius. Tai tikrai nėra sąžininga ir sukuria netolygias verslo sąlygas. Antras dalykas, Amerikoje kai kurie saugumo ir ekologiniai reikalavimai yra ne tokie griežti. Turint galvoje, kad po avarijų juos stengiamasi atstatyti minimaliomis sąnaudomis, tokios mašinos iš tiesų potencialiai pavojingesnės. Neatsitiktinai avarijose apgadintų automobilių dokumentuose dažnai būna įrašai, jog Amerikoje jas eksploatuoti draudžiama”, – apibendrintą asociacijos narių nuomonę dėstė L.Vosylius.
Beje, kai kurie autoverslininkų asociacijos nariai žadėjo kreiptis į ES institucijas, prašydami tikslesnio atitikties įvertinimo ir registravimo tvarkos išaiškinimo. Šiuo metu sertifikatų reikia netgi Europoje pagamintiems ir Europos rinkai skirtiems modeliams, kas, švelniai kalbant, atrodo ne visiškai logiška.
Renaldas Gabartas