Į Kauno degalines eismo įvykių schemos blankai pateko per klaidą, tačiau jais galima naudotis
Nors policija pastaruoju metu aktyviai ragina vairuotojus patiems pildyti avarijų schemas, tai daroma labai retai. Todėl pareigūnai ir toliau gaišta registruodami techninius įvykius, o vairuotojai po kelias valandas laukia atvykstančių pareigūnų.
Vengia atsakomybės
Kelių eismo taisyklių (KET) 271 punktas nustato, kad jei eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o su įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, jiems leidžiama palikti avarijos vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius įvykio schemą (nurodžius joje KET pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.
Tačiau Kauno kelių patrulių rinktinės vadas komisaras inspektorius Algimantas Judickas pripažino, kad vairuotojai retai naudojasi galimybe patiems nubraižyti įvykių schemas. „Per metus Kaune užregistruojama 11 tūkstančių techninių avarijų, o įvykių schemos nubraižytos gal 100 kartų. Tai bendros situacijos nekeičia”, – sakė jis.
Anot A.Judicko, vairuotojai yra įpratę, kad į įvykio vietą turi atvykti pareigūnas, kuris sudeda visus taškus. „Vairuotojai vengia atsakomybės net tada, kai įvykio aplinkybės visiškai aiškios. Nežinau, kodėl jie nepasitiki savimi. Kai kurie mano, kad atvykęs pareigūnas kaltąjį vairuotoją paskelbs nekaltu, bet taip nebūna”, – sakė A.Judickas.
Jeigu vairuotojai sutaria dėl įvykio kaltininko, reikia iš pradžių paskambinti telefonu 112, tada nubraižyti įvykio schemą ir vykti į Eismo priežiūros tarnybą (Chemijos g. 4 b) įforminti įvykį. Registravimo poskyris dirbą visą parą. Čia avarijos kaltininkui surašomas protokolas, jam skiriama bauda už įvykio sukėlimą. Mažiausia bauda yra 100 litų.
Į Kauną pateko netyčia
Vilniuje „Statoil” degalinėse nuo praėjusių metų gruodžio platinami spalvoti blankai, kuriuose vairuotojai gali patys nubraižyti eismo įvykio schemą. Blankai išspausdinti Vilniaus miesto savivaldybės ir Vyriausiojo policijos komisariato iniciatyva, todėl oficialiai jie platinami tik sostinėje. Tačiau bent jau prieš porą dienų juos buvo galima gauti ir degalinėse Kaune.
„Statoil” atstovai paaiškino, kad blankai į Kauną pateko dėl logistikos klaidos ir toliau nebus platinami. Tačiau juos turintys vairuotojai gali šiais blankais naudotis. „Žinoma, galima pildyti ir ant šių schemų. Tik iš jūsų sužinojau, kad jas galima gauti ir Kauno degalinėse. Tai sveikintina iniciatyva, būtų puiku, kad vairuotojai prie to pratintųsi”, – sakė A.Judickas.
Vilniečiai taip pat pasyvūs
Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos organizavimo poskyrio viršininkas Liudas Malakauskas sakė, kad dabar per dieną su nubraižytomis įvykių schemomis į policiją atvyksta nuo kelių iki keliolikos vairuotojų.
Vilniuje nuo gruodžio 12 dienos iki sausio 3 dienos užregistruotas 71 atvejis, kai vairuotojai į policiją atvyko su nubraižytomis įvykių schemomis. Per tą laiką įvyko iš viso 1878 avarijos, o tik 82-ose nukentėjo žmonės. Tai reiškia, kad įvykių schemas patys pildo tik maždaug 4 proc. vairuotojų.
„Vairuotojai iš inercijos laukia atvykstančių pareigūnų. Kai buvo šalčiau, vairuotojų sulaukdavome daugiau, nes jie nenorėdavo laukti šaltyje. Tačiau tokių vis dar labai nedaug”, – sakė L.Malakauskas.
Anot jo, vairuotojai nusižengia taisyklėms, jeigu į policiją atvyksta ne tuoj po įvykio. „Taisyklėse nėra nurodytas konkretus laikas, per kurį reikia prisistatyti, bet tikrai ne kitą dieną. Sakoma, kad būtina atvykti „nedelsiant”. Avarijos kaltininkų blaivumas turi būti nustatomas per 2 valandas po įvykio, todėl per tiek laiko ir reikia atvykti į policiją. Priešingu atveju tai galima traktuoti kaip pasitraukimą iš įvykio vietos ir tam tikrų aplinkybių nuslėpimą. Jeigu kyla nesutarimų, būtina palaukti pareigūnų”, – patarė pareigūnas.
Draudikai pageidauja policijos
A.Judickas mano, kad policija apskritai neturėtų fiksuoti techninių avarijų. „Mielai atsisakytume šiuo juodo darbo. Manau, kad būtų geriau, jog vairuotojai važiuotų tiesiai į draudimo bendrovę. Tikiuosi, kad kada nors policijai nebereikės turėti reikalų su tūkstančiais techninių avarijų”, – sakė A.Judickas.
AB „Lietuvos draudimas” Transporto skyriaus vadovas Vaidotas Krencius sakė, kad bendrovė palankiai vertina galimybę įvykus techninei avarijai nubraižyti ją schemoje ir nekviesti policijos į įvykio vietą, tačiau nemano, kad reikėtų visai atsisakyti pareigūnų įsikišimo. „Net ir Vakarų Europos šalyse bet kokiu atveju įvykio dalyviai turi užregistruoti įvykį policijoje ir tik tada kreiptis į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo”, – sakė jis.
V.Krencius mano, kad ir ateityje policija turėtų dalyvauti įvykių registravime. „Mūsų nuomone, policiją informuoti apie įvykį būtina. Tai maksimaliai sumažina galimybę suvaidinti avarijas ir pasipelnyti iš draudimo kompanijos”, – sakė jis.
Dainoras Lukas