Ar A.Zuoko pergalė leidžia jam teigti, kad Vilniaus taryba juo pasitiki?

Egzistuoja ne tik politinė aritmetika

Saulius Pečeliūnas, Seimo narys, konservatorius: – Formaliai žiūrint, atsakymas būtų „taip”, bet žvelgiant iš moralinių pozicijų – taip nemanyčiau. Normaliam politikui būtų pakakę to, ką pasakė Prezidentas. Už A.Zuoką balsavo 24 iš 26 balsavime dalyvavusių Tarybos narių, tačiau visi tie skaičiai – tik politinė aritmetika. Egzistuoja dar ir politinė etika, ir moralė, ir kiti dalykai. Pasinaudojus vien aritmetika, šiandien gali laimėti mūšį, bet ateityje praloši visą karą. Tad, jeigu jis, būdamas jaunas politikas, apie tai negalvoja, jam galima pareikšti tik užuojautą.

A.Zuokas kol kas išlieka toje pačioje pozicijoje ir jam atrodo, kad jis vis laimi, tačiau psichologiškai jis tik pralošia, pralošia ir pralošia. Jeigu jis žada netrukus pabaigti savo politinę veiklą, tegul taip ir elgiasi. Patarimų jam buvo daug pateikta – ir kultūringai, ir labai elegantiškai, ir tiesmukai pasakytų. Tačiau, jeigu žmogus negirdi ir nenori girdėti, nieko čia nepadarysi.

Net jeigu paskui A.Zuoką nesivilktų visas paskutiniaisiais metais prie jo prisikabinęs šleifas, tai dėl to, kaip buvo atlikta balsavimo dėl nepasitikėjimo procedūra, ji vis viena neatrodytų elegantiškai. Jeigu parašų rinkėjai sako, kad mes dar neregistravome savo dokumento, o jūs kopiją laikote už tikrą daiktą… Juridiškai, aišku, galima pabandyti taip žaisti, bet, kaip minėjau, dar yra ir moralės dalykai. Taip elgtis buvo tiesiog nepadoru.

Vilniaus miesto taryboje po praėjusios savaitės įvykių susipriešinimo, nesikalbėjimo ir nepasitikėjimo bus daugiau, bet tiesioginiam Savivaldybės darbui tai gali tiesiogiai ir neatsiliepti. Yra du skirtingi dalykai – miesto Savivaldybė, visas aparatas, kuris dirba pakankamai neblogai, ir pati Taryba. Tad yra viltis, kad tie Savivaldybės darbuotojai, kurie vis dėlto yra patyrę profesionalai, nepriklauso nuo kokios nors politikų įtakos.

Faktas lieka faktu

Saulius Lapėnas, Seimo narys, liberalcentristas:

– Galima teigti, jog Vilniaus miesto taryba pasitiki meru. Ir visai natūralu, kad ir pats meras taip vertina pasibaigusią interpeliacijos kėlimo procedūrą. Į opozicijos skundus, kad nebuvo palaukta, kol susirinks visi jos šalininkai, galima atsakyti tuo, kad lygiai taip pat tame Tarybos posėdyje dalyvavo ir ne visi Tarybos nariai, kurie palaiko A.Zuoką. Tad faktas lieka faktu – balsavimas dėl nepasitikėjimo įvyko, ir tai iš tiesų leidžia tikėtis, kad bent jau metus miesto Taryba galės sėkmingai dirbti toliau.

Dabar skamba priekaištai, kad meras, jeigu jau jis buvo toks tikras savo pergale, galėjo luktelėti, kol susirinks visi oponentai. Meras nuolat įtarinėjamas tuo, kad neva susijęs korupciniais ryšiais, bet, deja, faktai liudija visai ką kita. Tarkime, skamba kaltinimai, kad proteguojama viena įmonė, tačiau tokie teiginiai ima neatlaikyti jokios kritikos, kai pasižiūri į visiems atvirai prieinamą Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų tinklalapį.

A.Zuokas iš esmės jau pusantrų metų pakabintas tarp dangaus ir žemės kaip kokia guminė kriaušė, į kurią kiekvienas laiko garbės reikalu įspirti. Tad, manyčiau, kažkoks laukimas, laiko tempimas nebeturėjo prasmės. Galų gale man tai labai primena konservatorių taktiką – jiems įdomus ne rezultatas, o pats procesas. Tarkime, būtų laimėję K.Masiulio šalininkai – jaučiu, kad konservatoriams netgi šitas rezultatas ne tiek svarbus buvo, kaip tas tąsymasis, nuolat primenant informaciją, kuri žmonėms seniai atsibodo ir nėra jokiuose teismuose patvirtinta.

Konservatoriai nori atrodyti kaip kovotojai, tačiau bent jau šios Seimo kadencijos metu jie nieko pozityvaus nėra nuveikę, nė vieno išskirtinio darbo. Jie pretenduoja būti svieto lygintojais, moralistais, švarių rankų politikos šalininkais, tačiau žmonių atmintis ne tokia trumpa – tauta puikiai atsimena, kas ką veikė anksčiau.

Vienas dalykas yra akivaizdus, kad ne A.Zuokas visus oponentus per balsavimą išvijo iš salės. Ir Tarybos nariai, turėdami kvorumą bei dirbdami pagal Tarybos darbo reglamentą ir visus įstatyminius aktus, priėmė sprendimą.

Opozicija nebuvo tokia jau tvirta

Lidija Šabajevaitė, politologė:

– Taip sako pats A.Zuokas. Tačiau nežinia, ar tie Tarybos nariai, kurie balsavo už jį, taip elgėsi, jog pasitiki juo, ar dėl kitų dalykų, tai yra dėl susijusių ryšių, interesų ar pan. Hipotezių gali būti daug ir įvairių. Tiksliai į tai galėtų atsakyti tik jie patys, tie, kurie balsavo už mero išlikimą poste. Toks žaidimas, kokio ėmėsi A.Zuokas ir jo šalininkai, merui užtikrino pergalę. Ar tokia pergalė sąžininga – čia jau kitas dalykas. Faktiškai buvo supainioti teisiniai, politiniai ir moraliniai dalykai. O kai viską supainioji, tuomet lengva išsisukti.

Sunku suprasti, kaip galima pasitikėti žmogumi, apie kurį Seimo komisija pateikė tokias išvadas. Jeigu viskas būtų buvę švaru, Seimo komisija būtų pateikusi kitokias išvadas arba toks tyrimas apskritai nebūtų įvykęs. Tie, kurie mano, kad komisijos sprendimai yra nepagrįsti, bet kokiu atveju turi arba turėti juos nuneigiančių įrodymų, arba būti patys susiję su tuo asmeniu atitinkamais interesais. Galų gale visos tos istorijos juk sudomino ir prokuratūrą bei kitas institucijas. Dabar galime tik pasvarstyti, dėl ko taip nenorima trauktis iš valdžios. Gal dar ne visus įsipareigojimus spėta įvykdyti?

Tai, kaip A.Zuoko šalininkai įvykdė interpeliacijos procedūrą, panašu į puikų žaidimą šachmatais. Buvo užčiuopta silpniausia priešininko vieta ir ja buvo pasinaudota. Be to, nemanau, kad K.Masiulis yra šiam procesui tikęs lyderis, kuris viską padarė be priekaištų ir apgalvotai.

Opozicija piktinasi, kad meras nepalaukė savaitės, kol susirinks visi oponentai, tačiau interpeliacijos rezultatas greičiausiai būtų buvęs toks pats. A.Zuokui dabar jau ramu, o visokios procedūros teisme, jeigu opozicija skųsis, tęsiasi labai ilgai. Ir dar apskritai nežinoma, ar teismas imsis tokio skundo nagrinėjimo.

*Skaičiai *faktai *Citatos

* Praėjusį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryboje paties mero Artūro Zuoko šalininkų pastangomis buvo suorganizuota balsavimo dėl nepasitikėjimo juo procedūra. Taip užbėgta už akių mero oponentų pastangoms surengti interpeliaciją A.Zuokui vasario pradžioje. Iš 26 balsavusių Tarybos narių 24 pritarė tam, kad A.Zuokas toliau vadovautų Tarybai. Prieš A.Zuoką balsavo tik vienas procedūroje dalyvavęs Tarybos narys. Pagal teisės aktus, jeigu interpeliacija nesulaukia daugumos palaikymo, kitas balsavimas dėl nepasitikėjimo meru gali būti surengtas ne anksčiau nei po metų.

* Balsavime dėl nepasitikėjimo meru nedalyvavo Tarybos opozicija, kuri procedūrą pavadino „interpeliacijos farsu” bei apkaltino A.Zuoko šalininkus klastojimu ir sukčiavimu. Pasak pagrindinio interpeliacijos iniciatoriaus konservatoriaus Kęstučio Masiulio, mero šalininkai apgavo jį ir kitus opozicionierius, savavališkai įregistruodami jų rengtos interpeliacijos dokumento kopiją kaip originalų dokumentą ir taip paankstindami balsavimo procedūrą. Opozicijos manymu, meras ir jo šalininkai specialiai paskubėjo, žinodami, kad trečiadienį Tarybos posėdyje negalės dalyvauti visi A.Zuoko nušalinimui pritariantys Tarybos nariai, o tokiu būdu A.Zuokas turės galimybę išlikti poste.

* Opoziciją išdavė trys Socialliberalų frakcijos nariai, kurie iš pradžių pasirašė po K.Masiulio rengtos interpeliacijos tekstu, tačiau lemiamu momentu nuėjo prie balsadėžės. Trys jų balsai lėmė tai, kad trečiadienį rengtas balsavimas buvo paskelbtas įvykusiu, kadangi jame dalyvavo reikalingas minimumas Tarybos narių – 26 iš 51.

* Balsavime dalyvavę socialliberalai Algis Baranauskas ir Aldona Baranauskienė už tai pašalinti iš partijos. Reginai Sklepovič, kuri nėra partijos narė, uždrausta sostinės Taryboje atstovauti socialliberalų frakcijai.

* Penktadienį paskelbta, kad Tėvynės sąjungos, liberalų, socialdemokratų, lenkų rinkimų akcijos ir liberaldemokratų atstovai Vilniaus taryboje nutarė parengti bendrą kreipimąsi į teismą dėl trečiadieninio Tarybos posėdžio. K.Masiulio teigimu, jau yra gauti preliminarūs teisininkų įvertinimai, kuriais pripažįstama, jog trečiadienį buvo įvykdytas ne vienas teisės pažeidimas.

* Praėjusių metų gruodį Seimas pritarė parlamentinės tyrimo komisijos, nagrinėjusios korupcijos apraiškas sostinės Savivaldybėje, išvadoms, kuriose daroma prielaida, jog paslaptingasis „abonentas”, kuriam neva buvo mokami pinigai už įmonių grupei „Rubicon” palankius sostinės Savivaldybės sprendimus, yra Vilniaus meras A.Zuokas. Po to 25 Vilniaus miesto tarybos nariai pasirašė po siūlymu A.Zuokui pačiam atsistatydinti iš pareigų. Sostinės meras šį siūlymą ignoravo. Dar prieš pusmetį tokį patį raginimą A.Zuokas buvo išgirdęs iš Prezidento Valdo Adamkaus. Teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A.Zuokas kartu su bendrovės „Rubicon” atstovais kaltinamas įvairiais nusikalstamais veiksmais padaręs įtaką tam, jog būtų išrinktas Vilniaus meru 2003 metais.

Arūnas Ivaškevičius