Rekordinis skrydis virš jubiliejinio pakilimo tako

Kaune S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo 90 metų įkūrimo ir Karinių oro pajėgų dienos iškilmėse šeštadienį vienas po kito kilo lėktuvai, buvo demonstruojama šalies karinė oro pajėgų technika. Virš vieno seniausių aerodromų Europoje praskrido ir Nyderlandų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“, šiuo metu patruliuojantys Baltijos šalių oro erdvėje. Šie du lėktuvai savo skrydžio laukė Karmėlavoje, po kurio iš karto grįžo į Šiaulius.

Turi penkis sparnus

Po žuvusių Lietuvos lakūnų pagerbimo susirinkusieji išsibarstė po aerodromą. „Čia medikopteris“, – nusprendė paaugliai, pasidairę po Fredos gelbėjimo posto sraigtasparnį „Mi-87“, pagamintą daugiau kaip prieš dešimtmetį. Šis lėktuvas sulaukė bene daugiausiai žiūrovų susidomėjimo. „Jis – išskirtinis. Visi lėktuvai turi du sparnus, o šitas – visus penkis“, – juokavo sraigtastarpio borto technikas Kęstutis Tauras.

Jis pasakojo, kad postas budi visą parą. „Skraidiname medikus ten, kur negali privažiuoti greitoji medicinos pagalba, transportuojame donorų organus, žiemą vykdome paieškos operacijas ant ledo“, – kabėjo technikas.

„Kartais sulaukiame gelbėjamų žvejų priekaištų. Negalvoja, jog jiems gresia didelis pavojus, nenori skristi, geriau jau liks ant lyties kartu su savo įranga. Jos mes negelbstim“, – aiškino K.Tauras.

Jis vėliau kartu su kolegomis „mėtė“ parašiutininkus, turėjusius ore išskleisti rekordinę 212 kvadratinių metrų Lietuvos trispalvę. Dėl nemažo vėjo šio sumanymo atsisakyta. Parašiutininkai ant žemės leidosi tuščiomis, tačiau palydimi ovacijų.

Dėmesio netrūko ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depo atsivežtai katapultai. „Duok Dieve, kad ja nereikėtų naudotis“, – kalbėjo renginio dalyviai. „Pasižiūrime, kokią įrangą turi kolegos. Plečiame akiratį“, – kalbėjo gelbėjimo įrangos technikas Viktoras Repečka.

Kurą naudojo moterys

Leidę valandėlę kauniečiams ir miesto svečiams apžiūrėti lėktuvus, jų pilotai ėmė rengtis rekordiniam skrydžiui. Per pusvalandį pakilo ir nusileido dvidešimt du lėktuvai ir devynios skraidyklės. „Nebūtina sumušti jau esamų rekordų, galima pradėti naujus“, – sakė vienas organizatorių, aviacijos veteranas Raimundas Kavaliauskas.

Vėliau buvo demonstruojami akrobatiniai triukai. „Iš kvapo spėkit, kokį kurą lėktuvas naudoja? – klausė R.Kavaliauskas praskriejus vienam renginio dalyvių. – Teisingai, aviacinį žibalą. Juo moterys plaukus skalaudavo, kad labiau patiktų savo vyrams lakūnams“.

„Visi, kurių ūgis didesnis nei Sabonio, turės pasilenkti“, – įspėjo R.Kavaliauskas, prieš „L-39 Albatroso“ pilotui pradedant savo programą. Lėktuvas kelis kartus apie 500 kilometrų per valandą greičiu praskrido pažeme, vartėsi aukštai danguje.

Padeda įlipti draugai

Renginio pauzės buvo užpildomos įdomiais istoriniais faktais. Pirmasis iš S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pakilęs lakūnas – Pranas Hiksas, specialybę įgijęs D.Britanijoje. Daugiausiai skrydžių priklauso Jurgiui Dobkevičiui, kuris 1926 metais žuvo šio aerodromo prieigose, bandydamas vieną savo konstrukcijų. Iki sovietų okupacijos Lietuva turėjo 118 lakūnų ir 117 lėktuvų.

Dar tais laikais skraidęs kaunietis Juozas Aidas gailėjosi negalėjęs dalyvauti šventėje. „Labai norėjau ten būti. Šitas jubiliejus man labai daug reiškia“, – telefonu sakė aštuoniasdešimt šešerių J.Aidas.

Nebuvo pamirštas ir Lietuvos vardą pasaulyje garsinantis pilotas Vytautas Lapėnas, net ir didelės traumos nepalaužtas ir vėl pradėjęs skraidyti. „Draugai jam padeda įlipti, specialiais dirželiais prie pedalų pritvirtina pėdas, ranką – prie „gazo“ rankenos“, – pasakojo R.Kavaliauskas, neatsistebėdamas vyro valia.

Šventė Nyderlandų pareigūnai

Minioje šventė ir keli Nyderlandų karinių oro pajėgų pareigūnai. „Padaryk kilpą“, – vienas jų angliškai prašė pardavėją, demonstravusį radijo bangomis valdomą lėktuvėlį. Lėktuvus buvo galima ne tik apžiūrėti, bet ir jų įsigyti. Radijo bangomis valdomi modeliai, priklausomai nuo dydžio, kainavo 6, 7 ir 10 litų. „Patinka čia, žmonės draugiški“, – kalbėjo olandas.

„Į šventę atvažiavome net iš Telšių“, – sakė Alma Balsienė ir Viktoras Pocius. Telšių aeroklubo nariai teigė patys seniai skraidantys, todėl potraukis aviacijai juos ir atvijo į Kauną. Juos nustebino neaiški programa ir tai, kad už renginį teko mokėti (po 5 litus). „Niekas nežino, kada kas bus. Žino tik kad vyksta šventė“, – taip pat kalbėjo ir kitas svečias inžinierius Rimvydas Žilinskas, labiausiai laukęs lėktuvų akrobatinių triukų.

Staiga pliūptelėjęs lietus tik trumpam ištuštino aerodromą. Vos prasigiedrijus minia iš po medžių, kitų slėptuvių susirinko atgal. Jubiliejinis renginys baigėsi koncertu.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą 1915 metais įkūrė vokiečiai, pastatę angarus lėktuvams ir dirižabliui. 1919 metais jame pradėta formuoti Lietuvos karo aviacija, įsteigtas tarptautinis susisiekimo aviacijos punktas, rengiamos aviatorių šventės.

Sovietmečiu kartu su karinių oro pajėgų daliniais čia įkurtas ir keleivinis oro uostas. 1992 metais, kai buvo atkurta Lietuvos karo aviacija, nuo birželio 18 dienos šiame aerodrome lietuviai pradėjo skraidyti pagal kovinės parengties planus. Dabar aerodromas naudojamas sportinei, turistinei ir pramoginei aviacijai, čia taip pat įsikūręs Lietuvos aviacijos muziejus.

Jurgita Murauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Rekordinis skrydis virš jubiliejinio pakilimo tako"

  1. ryta

    laba diena 😳 😳 😳 💡 💡 💡 💡 😐 😐 😐 😮 😮 😥 👿 👿 👿

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.