Šeštadienį pirmą kartą Lietuvoje surengtas Nacionalinio diktanto konkursas uostamiestyje sulaukė didelio susidomėjimo – visi norintieji pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias nesutilpo Savivaldybės salėje.
Tačiau klaipėdiečiai piktinosi, kad tekstas buvo diktuojamas per greitai: nemažai jų, užuot palikę savo diktantą kalbininkams įvertinti, savo darbą iš karto suplėšė, o kiti išsiskirstė burnodami ir keiksmais svaidydamiesi.
Miestiečiai rašyti nacionalinio diktanto rinkosi šeštadienį vienuoliktą valandą. Dalyvauti konkurse iš anksto buvo užsiregistravę apie šimtas žmonių, tačiau atėjo dar daugiau. Dar prieš vienuoliktą Savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje nebebuvo vietų, o gyventojai vis rinkosi. Pamatę, kad nebėra vietų, keletas žmonių išėjo, tačiau dauguma – nors ir koridoriuje, priklaupę ant grindų ar prie palangės – diktantą vis tiek rašė.
Tarp konkurso dalyvių buvo įvairiausio amžiaus ir socialinės padėties žmonių. Konkurse panoro dalyvauti ir keletas Savivaldybės valdininkų. Diktanto pradžios susirinkusieji laukė grąžydami rankas iš jaudulio – lyg per rimčiausią egzaminą.
Diktanto tekstą skaitė Lietuvos radijo diktorius Juozas Šalkauskas – konkurso dalyviai jo klausėsi per radijo imtuvą. Diktanto tekstas „Tėviškė” pagal rašytoją Antaną Biliūną buvo skaitomas tris kartus: pirmąjį perskaitytas ištisai, antrąjį – padiktuotas, o trečiąsyk ir vėl ištisai, kad parašiusieji galėtų pasitikrinti.
Vos pradėjus rašyti salėje kilo šurmulys – ne tik pagyvenę, bet ir jaunesni žmonės piktinosi su tokiu diktavimo tempu nespėjantys. Konkursą Savivaldybėje organizavusios Švietimo skyriaus valdininkės ragino palikti lape tarpelius, nes vėliau tekstas bus skaitomas pakartotinai, tačiau sąmyšis tik didėjo. Vienas į aštuntą dešimtį įžengęs senolis apgailestavo namuose užmiršęs klausos aparatą, o čia dar toks tempas… Diktantą perskaičius paskutinįkart, salėje nuvilnijo pasipiktinimo banga. „Jie turbūt nenormalūs. Kokia kvailystė buvo čia eiti”, – net išraudusi iš pykčio kalbėjo viena moteris. „Atėjau dėl malonumo, o išeinu patyręs šoką”, – piktinosi kitas.
Tačiau nusivylę pirmuoju tokiu konkursu buvo ne visi.
„Vos spėjau, per greitai diktavo, todėl parašiau negražiai. Bet buvo įdomu dalyvauti”, – sakė po 40 metų pertraukos diktantą rašęs Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius.
„Sunkiai, bet spėjau parašyti, – sakė biologės-chemikės išsilavinimą turinti Teresė Malachovskaja. – O šiaip nelabai sunkus tekstas. Manau visiems reikia stengtis puoselėti lietuvių kalbą. Labai rėžia ausį, kai žmonės negerbia savo kalbos ir šneka žargonybėmis.”
„Lengvas tekstas, – pripažino ir Jonas Laivys. – Daugiausia abejonių kilo, kaip rašyti žodį „tėviškė”: mažąja ar didžiąja raide. Tai bendrinis žodis, bet iš pagarbos man norėjosi rašyti didžiąja raide. Tad galimas daiktas, padariau sąmoningą klaidą.”
„Dalyvaujame tikrai ne dėl prizų, – prisipažino Irena Buinevičienė, pagal išsilavinimą inžinierė. – Buvo įdomu pasitikrinti žinias, nes mes, vyresnio amžiaus žmonės, juk mokėmės iš rusiškų vadovėlių.” Kartu atėjusi Eduarda Steponavičienė pridūrė: „Gal vieną kitą žodį ir praleidome, nes laiko gerai peržiūrėti tekstą nebuvo”.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. inspektorė Vida Bubliauskienė suskaičiavo, kad klaipėdiečiai konkursui paliko 113 diktantų. „Manau, kad mažiausiai dvidešimt diktantų gyventojai išsinešė”, – sakė valdininkė. V. Bubliauskienė pripažino, kad diktavimo tempas buvo per greitas: „Aš šį tekstą labai gerai žinau, bet rašydama vis tiek pribraukiau – galiu pasakyti, kad buvo nelengva”, – teigė valdininkė, dėl įdomumo taip pat rašiusi diktantą.
Visi diktantai buvo sudėti į vokus ir artimiausiu metu iškeliaus į Vilnių, kur juos perskaitys vertinimo komisijos nariai.
Nacionalinio diktanto konkursą, kuris labai populiarus Lenkijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje, organizuoja politikos savaitraštis „Atgimimas” kartu Valstybine lietuvių kalbos komisija bei Lietuvos radiju. Konkurso šūkis – „Aš moku rašyti lietuviškai”. Šeštadienį įvyko pirmasis konkurso etapas, o antrasis numatytas vasario 18-ąją Vilniaus universitete, kur susirungs penkiasdešimt geriausiai parašiusių diktantą iš visos Lietuvos. Raštingiausio Lietuvos piliečio titulo laimėtojui bus įteiktas pagrindinis prizas – Visuotinės enciklopedijos komplektas. Anot rengėjų, šia gražia akcija nesiekiama patikrinti, ar Lietuvos gyventojai moka visus skyrybos niuansus – norima paskatinti, kad kiekvienas pamąstytume apie kalbos grožį, girdimo žodžio esmę, diktanto sąvoką. Diktanto negalėjo rašyti lietuvių kalbos specialistai ir moksleiviai.
Giedrė Petkevičiūtė