Valdininkai teigia, jog šalies mokyklos yra pasiruošusios mokyti užsieniečius. Tačiau daugėjant imigrantų, susirūpinta mokytojų paruošimu darbui su užsieniečiais vaikais.
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus Arūno Plikšnio teigimu, užsieniečių mokymui skirti vadovėliai yra parengti. Belieka daugiau dėmesio skirti mokytojų ruošimui.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, kvalifikacijos kėlimo institucijos turėtų kurti daugiau programų ir mokyti mokytojus dirbti su užsieniečiais vaikais.
„Vakarų ekspreso” kalbinti uostamiesčio mokyklų vadovai situaciją vertino skirtingai: vieni tvirtino pasiruošę užsieniečių mokymui, kiti – stokojantys mokymo priemonių bei metodinių žinių.
Tvarka patvirtinta
Pasak A. Plikšnio, užsieniečių mokymo tvarka yra patvirtinta. Europos Sąjungos piliečių vaikams reikalui esant bendrojo lavinimo mokyklose gali būti organizuojamas gimtosios kalbos mokymas. Imigrantų iš kitų šalių, turinčių teisę gyventi Lietuvoje, vaikai taip pat gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, tačiau mokykla neprivalo jų mokyti gimtosios kalbos.
Augant imigrantų skaičiui, anot valdininko, problema gali tapti būtent gimtosios kalbos mokymas.
„Jei mokykloje susidarytų, pavyzdžiui, suomių ar graikų vaikų grupė, kur rastume mokytojų?” – klausė A. Plikšnys.
Renkasi privačias mokyklas
Šiuo metu uostamiesčio mokyklose, pasak V. Kazakauskienės mokosi apie 40 užsieniečių iš Ukrainos, Latvijos, Indijos, Kanados, Armėnijos, Vokietijos, Vietnamo ir kitų šalių.
Tradiciškai imigrantai iš slaviškųjų kraštų, anot valdininkės, integruojasi į rusakalbių mokyklas. Užsieniečiai iš aukštesnio ekonominio lygio kraštų dažniausiai renkasi privačias mokyklas.
Anglakalbiai, pasak V. Kazakauskienės, paprastai mokosi „Universa Via” pagrindinėje mokykloje, o vokiečiai – Hermano Zudermano vidurinėje. Valdininkės teigimu, daugiau problemų kyla su pabėgėlių vaikučiais, mat jiems dažniausiai reikia ir socialinės pagalbos.
Padeda asistentai
Šiuo metu „Universa Via” mokyklos pradinėse klasėse mokosi 24 vaikučiai iš Amerikos, Danijos, Indijos, Švedijos ir kitų šalių. Anot mokyklos vadovės Reginos Kontautienės, lengviausiai integruojasi mokiniai iš mišrių šeimų, kur vienas iš tėvų yra lietuvis. Visai nemokantiems lietuvių kalbos organizuojami papildomi užsiėmimai. Be to, šiems vaikučiams pirmus metus padeda mokytojų asistentai.
Vadovė tikina, kad užsieniečių mokymas jokių sunkumų nesukelia. Anot jos, mokykla turi visas reikiamas mokymo priemones, o patyrę pedagogai jau perprato jų mokymo ypatumus.
Hermano Zudermano vidurinėje mokosi 4 vokiečiai. Anot vadovės Angelės Klitienės, iš jų tik viena mergaitė visai nekalba lietuviškai. Šiai mokinei, anot direktorės, skiriama viena valanda per savaitę individualiam lietuvių kalbos mokymui, o per pamokas jai mielai padeda jau pramokę lietuviškai tautiečiai.
A. Klitienė prisipažįsta, kad gabendama gimtosios kalbos vadovėlius iš Vokietijos, mokykla pritrūksta mokinio krepšelio lėšų, tačiau tvirtina, jog čia galėtų mokytis ir daugiau užsieniečių.
„Mes esame pasiruošę priimti ir daugiau vokiečių vaikų. Turime pakankamai mokymo priemonių, o dauguma dalykų mokytojų turi po antrą, vokiečių kalbos, diplomą”, – sakė direktorė.
Trūksta priemonių
„Saulėtekio” pagrindinės mokyklos vadovė Birutė Bartašiūtė skundėsi, jog mokymo priemonių bei mokytojų švietimo, kaip mokyti užsieniečius, tikrai stinga.
Du čečėnų tautybės vaikučius mokanti mokytoja, anot direktorės, pati rašė individualią programą, ieškojo pratybų sąsiuvinių bei patarimų rusakalbių mokyklose. Be to, pasak B. Bartašiūtės, mokytojams trūksta ir specialiai užsieniečių mokymui skirtų seminarų.
Viktorija Dvarionaitė