Penktadienį įvykus avarijai – sprogus vamzdžiui – šilumos trasoje netoli katilinės, likviduoti jos padarinius imtasi iš karto. Jau šeštadienį 6 val. ryto trasa buvo sutaisyta. Tačiau atliekant remonto darbus nepakankamai įvertinta padėtis. Taip mano „Ekstros” kalbinti telšiškiai. Nedovanotina ir didžiausia „Litesko” vadovų klaida, pasak Žemaitijos sostinės gyventojų, yra ta, kad jie daugiabučių namų komendantams nedavė leidimo iš karto po avarijos iš šildymo sistemų išleisti termofikacinį vandenį (žmonės to padaryti butuose savo iniciatyva negalėjo). Dėl to pastatuose susproginėjo radiatoriai, daugelį vamzdynų laiptinėse ir rūsiuose suplėšė ledas.
„Neturime kito paaiškinimo, kaip šį – „Litesko” naiviai tikėjosi viską sutvarkyti labai greitai. O gal taip norėjo sutaupyti laiko ir pinigų? – pasipiktinę ir su neslepiama ironija „Ekstrai” savo samprotavimus dėstė vieno Vilniaus gatvės daugiabučio gyventojai. – Tačiau negi nebuvo įvertinta, kad esant nulinei temperatūrai vanduo užšąla ir plečiasi, kad dėl to gali sutrūkinėti ištisi vamzdynai?” Pasak žmonių, daugiabučių sistemose paliktas vanduo padarė daugiau žalos nei pati avarija, po kurios šilumos tiekimas būtų buvęs atkurtas jau šeštadienį. „Litesko” komercijos direktorius Svajūnas Juodka šį telšiškių kaltinimą komentuoja taip: „Vanduo iš sistemų buvo išleidžiamas, tačiau šis procesas, kaip ir atvirkštinis – sistemų pripildymas vandeniu, neįvyksta per kelias ar keliolika minučių. Tam reikia laiko. Iš kai kurių daugiabučių vamzdynų vanduo nesuspėjo išbėgti ir, esant tokiai žemai temperatūrai, virto ledu, todėl šie ir sutrūkinėjo. Be to, kai kurie namai apleisti: nesandarios laiptinės, rūsiuose išdaužyti langai. Tokie pastatai nukentėjo labiausiai, nes vanduo vėliausiai išteka iš rūsiuose esančių vamzdžių”.
Aštrių kritikos strėlių sulaukė ir kai kurie miesto savivaldybės darbuotojai, ypač savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Trečiokas, taip pat miesto meras socialdemokratas Vytautas Urbanavičius, už tai, kad apie esamą padėtį informavo ne iš karto ir ne iki galo. „Visi puikiai žinome, kad valdžia niekada nesako ir nesakys visos tiesos. Tokio elgesio priežastys mums gana aiškios – kiltų panika, tačiau šiuo atveju nesuprantamos, – vienas per kitą „Ekstrai” kalbėjo tie patys Vilniaus gatvės gyventojai. – Jei būtume gavę bent šiek tiek daugiau tikros informacijos, šiandien turėtume kur kas mažiau nuostolių. Avarija įvyko penktadienį priešpiet, tačiau daugelis mūsų apie ją sužinojome tik vakare. Visą laiką buvome liūliuojami tuščiais pažadais”.
Už radiatorių keitimą, anot telšiškių, mokėti nereikės, tačiau kas pakeis rūsiuose peršalusias maisto atsargas? Kas apmokės didesnes elektros bei dujų sąskaitas? Dėl tokių nuostolių atlyginimo kol kas tylima.
Telšių šilumos ūkį eksploatuojančią bendrovę „Litesko” miestiečiai jau ne pirmus metus kaltina dėl ypač didelių mokesčių, kurių dalis esą nuolat buvo skiriama tinklams atnaujinti. Pati bendrovė dar praėjusį spalį paskelbė, kad į trasų atnaujinimą investuota daugiau nei 15 milijonų litų. Tačiau avarija parodė, kad ir šį kartą būta daugiau kalbų nei realių darbų: trūkusi trasa tiesta dar sovietmečiu, buvo menkai izoliuota. Paklaustas apie nuostolių atlyginimą gyventojams S.Juodka tvirtino, kad visi tiesioginiai nuostoliai bus suskaičiuoti ir atlyginti. Dėl to bus sprendžiama tada, kai šilumos tiekimas bus visiškai atnaujintas.
Kebliausia padėtis įvykus nelaimei buvo susiklosčiusi Žemaitės, Stoties, Vilniaus, Kauno, Masčio, Gedimino ir dar keliose kitose gatvėse. Kada šildymo sistema bus sutvarkyta iki galo, tiksliai numatyti nesiryžo niekas. Ar panaši situacija nepasikartos ir kituose miestuose, kuriuose šilumos ūkį eksploatuoja „Litesko”? Pasak S.Juodkos, šimtaprocentės garantijos, kad taip neatsitiks, nėra.
Aistė Simanavičiūtė
„Ekstra”