Šeštadienį Lenkiją sukrėtė šalyje dar neregėta tragedija.
Pietuose netoli Katovicų esančiame Chožovo mieste įgriuvęs parodų rūmų stogas palaidojo mažiausiai 66 balandžių parodos lankytojus, o beveik 150 žmonių buvo sužeista.
Tuo metu parodoje buvo apie tūkstantį lankytojų.
Sekmadienį gelbėtojų komandos nutraukė nukentėjusiųjų per nelaimę parodų paviljone paieškas bei pradėjo rengtis nuolaužų valymui sunkiąja technika.
Tačiau manoma, kad tarp aukų lietuvių nebus.
Mat 24 žmonių Lietuvos delegacija išvyko likus valandai iki tragedijos.
Buvo pranešama, kad žuvo vienas kol kas neįvardytos valstybės atstovas, o sužalojimų patyrė trylika olandų, vokiečių, čekų, slovakų ir belgų.
Buvo jau už 100 kilometrų
Lietuviai balandininkai, vienijantys apie du šimtus šio egzotiško hobio mėgėjus, didžiausioje regiono mugėje Katovicų apylinkėse lankosi kasmet. Mat Lenkija, kurioje balandininkų priskaičiuojama per 40 tūkstančių, garsėja savo muge visoje Europoje.
Pastarojoje parodoje dvi dienas viešėjo 24 Lietuvos balandininkų federacijos atstovai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų. Federacijos viceprezidentas Rimvydas Leonavičius „Lietuvos rytui” tvirtino, kad apie nelaimę kolegos lenkai jiems pranešė nuvažiavus šimtą kilometrų.
Ieškojo dingusios žmonos
R.Leonavičius ėmė nerimauti, ar kas neatsitiko jo senam bičiuliui iš Stargardo miesto, vienam garsiausių Lenkijos balandininkų Andrzejui Walenczikowui, nes šis nebeatsakė į skambučius.
Vėliau minėtas lenkas papasakojo, kad jis nebeatsakė į telefono skambučius, nes ieškojo dingusios žmonos. Pasirodo, A.Walenczikowas buvo nuėjęs prie baro pirkti alaus, kai staiga pasigirdo garsus triokštelėjimas ir ėmė griūti centrinės pastato dalies stogas.
Laimingai spėjęs pasprukti vyras ilgai verkdamas šaukė žmonos vardą. Poros prekybos stendas buvo pačiame nelaimės epicentre.
Žmonai pasisekė – ji stovėjo šalia stogą laikančio stulpo, ir nuolaužos jos neužspaudė.
Smulkutė moteris sugebėjo pati išlįsti į paviršių ir tik vyro glėbyje pajuto, kad nevaldo rankos. Ligoninėje gydytojai moteriai nustatė kaulų lūžį ir sugipsavo ranką.
Pasisekė ir kauniečio, vyriausiojo Lietuvos balandininkų varžybų teisėjo Algio Baniulio pažįstamiems olandams, kurie taip pat stovėjo netoli atramos stulpo.
Šie užsieniečiai patyrė vien įbrėžimus ir sumušimus.
Gyvų rasti nebesitikima
„Gelbėjimo etapas šioje operacijoje jau baigtas”, – įvykio vietoje surengtoje spaudos konferencijoje vakar pranešė nacionalinės ugniagesių tarnybos vadovas Kazimierzas Krzowskis.
Anot jo, galimybės surasti likusių gyvų žmonių yra artimos nuliui. Juolab kad tame Lenkijos regione spaudė 15 laipsnių pagal Celsijų šaltis.
Tragedija prasidėjo šeštadienį apie 17.30 val. vietos laiku, kai netikėtai įgriuvo centrinės parodų paviljono dalies stogas.
Po valandos, vykdant gelbėjimo darbus, įgriuvo kita stogo dalis, todėl vėliau nutarta nenaudoti jokios valymo technikos. Atskubėję 1300 gelbėtojų bei kariškių vien rankomis kilnojo nuolaužas.
Spėjama, kad žuvusiųjų gali būti ir daugiau. Tikslus aukų skaičius bus žinomas tik po kelių dienų, kai gelbėtojai išvalys visas nuolaužas.
Iš viso šeštadienį parodą aplankė per 8 tūkst. lankytojų. Nelaimės metu svečių buvo apmažėję, nes tolimesni atvykėliai buvo jau iškeliavę.
Nors gelbėtojai visą naktį specialiais prietaisais pūtė po nuolaužomis šiltą orą, tačiau gyvus žmones jaučiantys šunys ryte jokioje vietoje neberodė susidomėjimo.
Niekas iš po griuvėsių nebeskambino mobiliaisiais telefonais.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis šalyje paskelbė trijų dienų gedulą ir tragediją pavadino neregėta katastrofa.
Dar nelaimės naktį į įvykio vietą atskubėjęs premjeras Kazimierzas Marcinkiewiczius įkūrė specialią tyrimo komisiją, pažadėjo paramą ir sužeistiesiems, ir aukų šeimoms.
Kunigas guodė gelbėtojus
Gelbėtojų tarnybos kapelionas Henrykas Kuczobas, į nelaimės vietą atskubėjęs vienas pirmųjų, sakėsi tapęs neįsivaizduojamos tragedijos liudininku. Jis guodė ne tik nukentėjusiuosius, bet ir šoko ištiktus gelbėtojus.
H.Kuczobo tvirtinimu, kai kurie neseniai šioje tarnyboje pradėję dirbti vaikinai raudojo kartu su artimųjų netekusiais žmonėmis ir labai išgyveno, kad negali padėti iš po griuvėsių šaukiantiems žmonėms.
Kunigas vaikinus ramino, kad tokiame darbe aukos neišvengiamos, o jie nekalti, kad neįmanoma skubiai išvalyti griuvėsių ir ištraukti prispaustųjų.
Kapelionas prisipažino, kad vienu momentu apsiašarojo ir jis. Kunigas nedrįso pasakyti sunkiai sužeistam vyriškiui, kad jo trylikametė dukra negyva.
Dvasininkas guodė vyrą, kad viskas bus gerai, nors pačiam iš akių tekėjo ašaros. Kapelionas suspėjo suteikti paskutinį patepimą prieš mirtį penkioms aukoms.
Gelbėtojų atstovas spaudai Jaroslawas Wojtasikas tvirtino regėjęs ne tik sukrečiančių, bet ir siurrealistinių vaizdų. Norėdami geriau matyti, ką iš pastato išneša gelbėtojai, aukų artimieji korėsi į medžius, į kuriuos tūpė ir šeimininkų netekę pašto balandžiai.
Apgriuvusio pastato viduje aukos buvo apklotos žuvusių augintų balandžių plunksnomis.
Įvairios nelaimės versijos
Iškart po tragedijos imta spėlioti, kodėl prieš šešiolika metų statytas paviljonas sugriuvo.
Spėjama, kad 100 metrų pločio bei 150 metrų ilgio pastato stogas galėjo neišlaikyti storo sniego sluoksnio.
Parodų rūmų direkcija tvirtino, kad sniegas buvo nuolat nuo stogo valomas. Bet gelbėtojai teigė, kad aukas tenka kasti iš po nuolaužų ir sniego. Dėl sniego šiemet Lenkijoje jau buvo įgriuvęs vieno prekybos centro bei sandėlio stogas, žuvo du darbininkai.
Bet neatmetama tikimybė, kad pastatas sugriuvo dėl statybininkų arba konstruktorių darbo broko. Įtariama, kad pastato statybai galėjo būti panaudotos metalo konstrukcijos, neatsparios dideliems oro svyravimams, o šiomis dienomis Silezijoje spaudė didžiuliai šalčiai.
Laimingai iš Lenkijos sugrįžęs teisėjas A.Baniulis irgi mano, kad konstrukcijos neatlaikė temperatūros svyravimo.
Parodos metu pastatas esą buvo intensyviai šildomas, o lauke spaudė didelis šaltis.
A,Baniulis spėjo, kad ant stogo esantis sniegas ėmė tirpti ir sutekėjo į vieną vietą – ten konstrukcijos ir neatlaikė.
Tuo tarpu Lenkijos radijas pranešė, kad įvykusios nelaimės priežastis galėjo būti išvis ne sniegas, o požeminiai smūgiai.
Praėjusią savaitę Suvalkų mieste, beveik 25 kilometrai nuo Lietuvos pasienio, antradienį buvo užregistruotas beveik 3 balų pagal Richterio skalę stiprumo požeminis smūgis.
Čiuožykloje žuvo 13 žmonių
Panaši tragedija įvyko sausio 2-osios vakarą Bad Reichenhalio (Pietų Vokietija) sporto komplekse.
Įgriuvus čiuožyklos stogui tuomet žuvo 13 žmonių, daugiausia vaikų.
Prieš katastrofą pirmadienį buvo gausiai pasnigę ir didžiulis kiekis šlapio sniego užgulė čiuožyklos stogą.
Vilniuje tragedijos išvengta
Panašiai atsitiko 2002-ųjų pradžioje Vilniuje. Tada sugriuvo dar nebaigtų Viršuliškėse statyti Ledo rūmų stogas.
Tiesa, tuomet žmonių aukų pavyko išvengti, o pastato savininkai teigė patyrę per 1 mln. 100 tūkst. litų nuostolį.
Eldoradas Butrimas