Žiema budina norą slidinėti

Žinomi klaipėdiečiai trumpas žiemos atostogas tradiciškai praleidžia slidėmis skriedami nuo snieguotų kalnų viršūnių.

Mada atostogauti slidinėjant populiariuose žiemos kurortuose neaplenkė valdininkų, medikų ir politikų. Dienraštis „Klaipėda” teiravosi žinomų klaipėdiečių, kas juos kasmet vilioja į kalnus.

Slidinėjo pirmąkart

Praėjusį savaitgalį iš atostogų slidinėjimo kurorte į Klaipėdą grįžo Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Valdininkė žiemos malonumais kalnuose mėgavosi pirmą kartą.

Vakar dienraščiui ji sakė, kad po savaitės Čekijos kalnų slidinėjimo kurorte jaučiasi taip, lyg į darbą būtų grįžusi po dviejų mėnesių atostogų. Sugrįžusi N.Laužikienė puolė įtikinėti draugus, kad būtina išbandyti poilsį slidinėjant. Pasak jos, tai visiškai neįprasti ir daugybę gerų emocijų dovanojantys potyriai.

„Į kalnus važiavau truputį nepasitikėdama savimi. Maniau, jei nepavyks išmokti slidinėti, bent pasivaikščiosiu kalnuose.

Buvau labai laiminga, kai įveikiau save ir vis dėlto išmokau slidėmis skrieti nuo kalnų viršūnių. Smagu, kad mano amžiuje dar galima išmokti naujų dalykų ir patirti neįprastų jausmų”, – neslėpė džiaugsmingų emocijų valdininkė.

Atostogų pabaigoje N.Laužikienė jau drąsiai slidinėjo mėlynose ir raudonose slidinėjimo trasose, tačiau slidinėjimą sudėtingiausiose – juodosiose – trasose atidėjo laikams, kai įgis daugiau patirties.

Smagiau nei pliaže

Valdininkė tikino, kad įdomiausia, jog kalnuose tenka nugalėti save, išmokti tai, ko iki šiol nemokėjai, ir rizikuoti leistis nuo aukštos viršūnės.

„Kai galvoji tik apie tai, kaip reikia elgtis, kad sėkmingai nusileistum nuo kalno, nelieka nė akimirkos laiko prisiminti namus ar darbus. Esi susikoncentravęs, rizikuoji, o nugalėjęs save patiri labai teigiamų emocijų. Nemaniau, kad skrieti su vėju, pūga, apsitūtojus žvalgytis į snieguotas kalnų viršūnes, gali būti smagiau, nei gulinėti pliaže šiltuosiuose kraštuose”, – pasakojo N.Laužikienė.

Ji taip pat sakė, kad niekada nebuvo mačiusi tiek daug sniego. Tris dienas pasnigus, didelės sniego kepurės pūpsojo ant medžių, namų, restoranų.

Su slidėmis – 30 metų

Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriaus vedėjas Romualdas Jurgutis pirmąkart slidinėjo dar 1964 metais. Tuomet keturių medikų kompanija, pasiėmusi paprastas slides, išvyko slidinėti į Karpatus. Įspūdžiai buvo tokie ypatingi, kad R.Jurgutis slidinėja kasmet. Jei pavyksta, į kalnus jis išsiruošia ir du kartus per metus – rudenį ir žiemą.

Šiemet R.Jurgutis jau spėjo paslidinėti Slovakijos kalnuose. Šįsyk slidinėjimas Slovakijoje jam paliko gerą įspūdį. Prieš keletą metų mediką suerzino, kad ilgokai tekdavo palaukti prie keltuvo, kuris slidininkus kelia į kalnus. Nedidelis keltuvas nespėdavo aptarnauti daugybės žmonių, eilėje reikėdavo ilgokai palaukti.

Per šias atostogas kalnų kurorte jau veikė naujas, modernus šešiavietis firmos „Mercedes Benz” keltuvas. Nors žmonių buvo daug, jie gana greitai būdavo pakelti į kalnų viršūnę. Be to, ir slidinėjimo trasos buvo nuolat lyginamos bei tvarkomos.

Dažniausiai R.Jurgutis slidinėja su šeima arba draugų kompanija. Jo sūnūs Mindaugas ir Gediminas ne kartą yra dalyvavę Pasaulio lietuvių slidinėjimo pirmenybėse ir jose laimėję prizines vietas. Pats R.Jurgutis šiose pirmenybėse taip pat porą kartų dalyvavo. Dabar jis yra kalnų slidinėjimo klubo „Želsva” prezidentas.

Aistra slidinėti R.Jurgutis užkrėtė ne tik savo šeimą, bet ir kolegas. Šiemet kartu slidinėjo ir Sveikatos mokslų fakulteto dekanas profesorius Algimantas Kirkutis bei dvi gydytojos iš R.Jurgučio vadovaujamo skyriaus.

Šliuožia ir Lietuvoje

Klaipėdos kalnų slidinėjimo klubas vienija apie 30 slidininkų. Kiekvienais metais šio sporto entuziastai paruošia slidinėjimo trasą netoli Gargždų, ant kalno prie Minijos.

Pasak R.Jurgučio, rudenį jie surengia keletą talkų ir paruošia kalną būsimai slidinėjimo trasai. Klubo nariai išvalo šiukšles, išretina krūmus, surenka lapus, žoles ir laukia žiemos sniego. Gerokai pasnigus, ant kalno įrengiama slidinėjimo trasa, pritvirtinamas lynas, kuriuo lengva pakilti į kalną.

Esant palankiam orui, nuo šio kalno klubo nariai slidinėja beveik kiekvieną savaitgalį.

„Šiemet slidinėjau šešias dienas, o grįžus į Klaipėdą jausmas buvo toks, lyg grįžau po mėnesio atostogų. Man slidinėjimas – didžiulis poilsis ir malonumas”, – neslėpė medikas.

R.Jurgutis niekada nepraleidžia progos slidinėti. Šiemet jam pavyko vieną dieną tai daryti viename Kanados kalnų kurorte. Medikas dalyvavo konferencijoje, o kai po jos liko viena laisva diena, susigundė nuvažiuoti į už 60 kilometrų esantį kurortą. Nors paprastai į keliones jis vežasi savo slidinėjimo aprangą ir slides, šįsyk slidinėjimui reikalingus daiktus išsinuomojo.

Kadangi R.Jurgutis slidinėja daugiau nei 30 metų, jo garaže prisikaupė įvairiausių modelių slidininkų aprangų, slidžių, senų slidininkų batų – eksponatų užtektų nedideliam muziejui. Tačiau medikas svarstė, kad juos padovanotų kokiems nors entuziastams, kurie sugalvotų įsteigti kavinę, kurios interjeras atspindėtų kalnų slidinėjimo temą.

Lyg ant ašmenų

Seimo narys Raimundas Palaitis slidinėja jau septynerius metus iš eilės. Į kalnų kurortą Slovakijoje su savo šeima bei dar dviem palangiškių šeimomis jis važiuos ir šiemet.

R.Palaičio pasirinkimą atostogauti žiemą lemia lietuviško klimato ypatumai. Rudenį ir žiemą Lietuvoje dažniausiai apsiniaukę, pilka, retai būna sniego, trūksta šviesos, todėl pravartu gerų emocijų pasisemti kalnuose.

„Kalnai vieną ar du kilometrus iškilę virš jūros lygio, sniegas atspindi saulės šviesą, todėl ten daug šviesiau. Be to, visą dieną aktyviai sportuojant gryname ore, nori nenori nuotaika gerėja ir galva pailsi nuo rūpesčių” – dienraščiui sakė politikas.

Jis pasakojo, kad pirmą kartą į kalnus išvyko su dviem vaikais ir tuometinio Palangos muzikos klubo „Anapilis” vadovu Romu Kisieliu. Pirmoji patirtis, kai į kalnus išvyko prisiklausę entuziastingų draugų kalbų, pasiėmę žemėlapį ir nežinodami, ko laukti, buvo lemtinga. Poilsį kalnuose dabar yra pamėgusi visa R.Palaičio šeima.

„Kalnuose šviesu, gražu, be to, slidinėjant pasigamina ir teigiama adrenalino dozė. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad iš viršukalnės nusileisti į apačią nesudėtinga, iš tikrųjų turi labai kontroliuoti ir savo kūną, ir greitį, kad nusileistum sėkmingai. Tas nuolatinis laviravimas tarsi ant ašmenų gamina adrenaliną ir kelia azartą bei daugybę gerų emocijų”, – tikino politikas.

Reda Baltinaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.