Kompiuterinės eros pradžios kronikoje visiems laikams liks žurnalo „Populiarioji elektronika” 1975 metų sausio numeris, pavogtas kompiuterinis laikas, truputėlis hakerizmo, nekaltas blefas ir keistas vaikinukas Bilas su savo draugais.
Jis laimingai vedė, su žmona Melinda augina tris vaikus ir turi neįtikimai futuristišką namą. Tačiau Bilo tėvas mena laikus, kai jo sūnus dvi savaites kaupė drąsą, kad pakviestų patikusią merginą pasivaikščioti, o sulaukęs atsisakymo dar dvi savaites sielojosi.
Bilą pažįstantys žmonės sako, kad iš jo ir dabar kartais išlenda drovusis paauglys. Kaip ir anksčiau, nusiramindamas jis siūbuoja pirmyn atgal. Jis vengia viešai pristatyti savo kompaniją delikačiose situacijose, kai dalyvauja advokatai. Tam jis per daug jautrus.
Bet drovumas kažkur dingsta, kai reikia sudoroti konkurentus. Mažosios kompanijos ir firmos skundžiasi, kad „Microsoft” juos traiško lyg dramblys.
Šiandien „Microsoft” sistema dirba 90 proc. kompiuterių. Bilas savo priešininkus muša ne vien tik technologijomis ir mastais. Jo politika lanksti ir klastinga. Jis niekada nekartoja klaidų. Ne be reikalo domėjosi Napoleono karų istorija ir yra sukūręs šia tema elektroninį žaidimo variantą.
Užslopinęs konkurentus programinės įrangos srityje, Geitsas vos nepralaimėjo karo dėl interneto. Labai jau pakenkė „Netscape”, įžvalgiai nuspręsdama nemokamai aptarnauti individualius vartotojus, o mokestį imti tik iš kompanijų. Sėkmingas atsakas buvo „Internet Explorer”, kuris greitai tapo neatskiriama operacinės sistemos dalimi. Geitsas apskaičiavo, kad anksčiau ar vėliau „Internet Explorer” paplis visur ir didelės kompanijos bus priverstos pirkti internetą – programas iš „Microsoft”.
Tačiau labiausiai Geitsą išgąsdino konkurentų iš „Sun Microsystems” sukurta sistema „Java”. Ši universalioji programavimo kalbos sistema buvo rimta grėsmė „Windows”. Kalbama, kad Geitsas savo darbuotojams įsakė ją pavogti. Įsakymas buvo įvykdytas: žinoma, kad „Microsoft” gavo sistemos naudojimo licenciją ir taip pakeitė kodą, kad „Javos” versiją būtų galima panaudoti tik „Windows”. Toks akiplėšiškumas supykdė „Sun” ir ji „Microsoft” padavė į teismą. Byla tęsėsi trejus metus, kol „Windows” liko be „Javos”.
Dabar prie Geitso vartų stovi naujas priešas – „Google”. Pati paieškų technologija „Microsoft” grėsmės nekelia, bet verslo atžvilgiu ji pavojinga. Mūšis bus nelengvas, nes paieškos paslaugos nemokamos, bet neapsakomai pelningos – iš reklamos. Anksčiau „Microsoft” reklaminių plotų nepardavinėjo, tačiau dabar greitai persiorientuoja.
Bilas Geitsas konkurenciją mėgsta. Jis visada budrus ir savo korporaciją saugo kaip riteris. Greičiausiai „Microsoft” ir vėl laimės. Jos varžovai pavargs kovoti, paprašys atokvėpio ir atsitrauks visam laikui.
Didysis brolis
Nors jaunimui turėti kompiuterį namuose ar biure – savaime suprantamas dalykas, dauguma šiandieninių jo naudotojų gimė dar neegzistuojant „Microsoft Word” arba „Excel”.
Viename iš savo straipsnių Bilas Geitsas žada dar didesnes permainas. Personalinius kompiuterius pakeis pigesni įrenginiai su ribotomis funkcijomis – diletantui jas lengviau valdyti. Jau šiandien rinkoje galima įsigyti elektroninių užrašų knygelių, „superprotingų” korinių telefonų ir delno dydžio kompiuterių. „Microsoft” galva mano, kad ateityje visos informacinės salelės ir techniniai įrenginiai glaudžiai sąveikaus tarpusavyje. Jį jau ironiškai praminė „didžiuoju broliu Bilu”, nes asmeninė ir korporacinė informacija atsidurs kibernetinėje erdvėje. Kai nuogąstaujama dėl bankų, karinių ir etc. elektroninių kodų laužymo, Geitsas garantuoja pagerintą apsaugą. Jis yra informacijos šeimininkas ir šiame naujame megabaitų pasaulyje, į kurį mus visus pakvietė, svarbiausias asmuo.
Geitsas tiki, kad per artimiausius dešimtį metų įvairiausių rūšių kompiuteriai gyvenimą pakeis labiau, nei pakeitė per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Tinklo tarnybos teiks daugiau paslaugų. Riba tarp interneto ir kitų programų išnyks, nereikės atskirų priedų spausdinti ar redaguoti, pasinaudoti elektroniniu paštu ir t.t. Daugumą laiškų rašysime ranka arba tiesiog kalbėsimės su pašnekovu kompiuteryje matydami jo atvaizdą. Vartotojai net nesupras, ar jie tuo momentu yra internete…
Koks gi elektroninis stebuklas prieš mus atsiras rytoj? Net pasitelkę visą savo fantaziją, tikriausiai neatspėsime. Prieš dvidešimt penkerius metus niekas net neįsivaizdavo mobiliųjų telefonų ir to, kad žaisime virtualius žaidimus su pažįstamais ar nepažįstamais, gyvenančiais už okeano.
Viskas prasideda nuo beprotiškos idėjos. Tikriausiai šiuo metu kažkuriame pasaulio kampelyje sėdi būrelis jaunimo, o gal dar vaikų, ir planuoja naują perversmą – taip kaip prieš tris dešimtis metų paaugliai iš Sietlo sėdėjo prie kompiuterio prototipo.
Rima Bruzgulytė