Iš dujinių pistoletų, mažo kalibro revolverių sukuriami pavojingi ginklai, keliantys grėsmę ir jų savininkams.
Lietuvą šią savaitę sudrebino naujas skandalas. Valstybės saugumo departamento pareigūnai dėl neteisėto ginklų laikymo sučiupo buvusį Seimo narį, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos pirmininką 68 metų Algirdą Petrusevičių.
Pistoletų-kulkosvaidžių, granatų autorių A.Petrusevičių įklampino aistra ginklams.
Nežinia, kiek žmonių apėmusi ši aistra. Savamoksliai meistrai pogrindyje konstruoja įvairius mirtį sėjančius ginklus. Populiariausi – iš revolverių, dujinių pistoletų į kovinius perdirbti ginklai.
Išima pertvarą
Šiuo metu policijos pareigūnai bene dažniausiai susiduria su perdirbtais dujiniais pistoletais. Beje, šia veikla 1993 metais buvo įtartas ir A.Petrusevičius, tačiau jo kaltės teisėsaugininkams nepavyko įrodyti.
Savigynai skirti dujiniai pistoletai išvaizda panašūs į kovinius ginklus. Tiesa, jie kur kas lengvesni, ne tokie patvarūs, nes šaudo negalingais dujiniais užtaisais. Nuo tikro ginklo jie skiriasi ir vamzdyje įstatyta pertvara. Ji skirta apsaugoti nuo ketinimų šaudyti koviniais užtaisais. Išlėkusi kulka trenkiasi į pertvarą ir ginklas tiesiog subyra šaulio rankose.
Auksarankiai surado būdą, kaip dujinį pistoletą ar revolverį paversti mirtinu ginklu. Specialiomis staklėmis gręžiant vamzdį išimama pertvara, frezų pagalba iki kovinio šaudmens skersmens praplatinama lizdavietė.
Tiesa, tokiu būdu modifikuotas ginklas kelia mirtiną pavojų jo naudotojui. Neišlaikęs parako dujų slėgio ar atatrankos jėgos, jis bet kada gali sprogti ir sunkiai sužaloti žmogų. Stengdamiesi apsaugoti šaulį nagingesni meistrai į dujinio pistoleto vamzdį įstato dar vieną, papildomą, vamzdį, taip suteikdami ginklui kiek daugiau patvarumo.
Nerimas policijai
Neseniai Lietuvoje leista laisvai pardavinėti 4 bei 6 milimetrų kalibro graižtvinius revolverius. Nuo 500 iki 800 litų kainuojančius ginklus gali įsigyti bet kuris pilnametystės sulaukęs asmuo.
„Manau, kad sprendimas laisvai pardavinėti šiuos ginklus atsisuks prieš mus pačius. Net ir su standartiniu užtaisu galima gana sunkiai sužaloti žmogų. Ką jau kalbėti, jei kulka pataikys į akį”, – kalbėjo Kauno kriminalinės policijos vadovas Antanas Gaižauskas.
Savamoksliai meistrai jau sugalvojo, kaip patobulinti šį ginklą, padarant jį dar pavojingesnį. Tai atliekama gana paprastai – išardomi parduotuvėje pirkti patronai, į vidų papildomai pripilama šiek tiek parako. Taip padidinama šaudmens galia.
Parako ieškoti toli nereikia, jį galima išimti iš laisvai pardavinėjamų statybinių šovinių. Padidinus užtaiso galią, revolveris tampa pakankamai grėsmingu ginklu.
Tokio ginklo galią pernai vasarą pajuto prieštaringai vertinamas Kauno verslininkas Rimas Jakubauskas, pravarde „Gipsas”. Sėdintį prie prabangaus automobilio vairo jį apšaudė motociklu važiavęs nusikaltėlis. Revolverio kulkos suskaldė storą automobilio stiklą ir susmigo į „Gipso” kojas.
Savadarbiai – kaimuose
A.Gaižauskui daugiausia teko matyti mažo kalibro (5,6 mm) šoviniais šaudyti pritaikytų savadarbių ginklų, nors teko susidurti ir su kitokiais, skirtais šaudyti koviniais, medžiokliniais užtaisais ar net raketomis. Pasak komisaro, dažniausiai susidurti su savadarbiais ginklais jam tekę dirbant provincijoje. Didmiesčių nusikaltėliai labiau pasitiki pramoninės gamybos ginklais.
„Teko matyti įvairių ginklų – nuo pačių primityviausių iki gana išradingai ir profesionaliai pagamintų, gana unikalios konstrukcijos. Be abejo, juos gaminantys žmonės turi ne tik išmanyti ginklus, bet ir turėti galimybę naudotis metalo apdirbimo staklėmis”, – svarstė Kauno kriminalinės policijos vadovas.
Dažnai įkliūna
Ne kartą susidurti su išmoningai pagamintais šaunamaisiais ginklais teko ir rezonansines bylas tiriančiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai.
„Teko matyti savadarbę Makarovo sistemos pistoleto kopiją, pogrindžio sąlygomis pagamintą automato „Uzi” analogą. Taip pat kelis gana įdomios konstrukcijos ginklus. Vis dėlto rimti nusikaltėliai linkę naudotis kur kas patikimesniais, pramoninės gamybos ginklais”, – tvirtino A.Kliunka.
Jo teigimu, Lietuvoje yra gana mažai žmonių, jaučiančių liguistą potraukį ginklams. Įsirengę dirbtuves jie meistrauja ginklus, kuria naujus modelius, juos tobulina. Be abejo, šiam darbui reikia specialių žinių, sugebėjimų ir įrangos.
„Beveik visi ginklų gamintojai mums žinomi. Šį polinkį turintys žmonės vis kartoja nusikaltimus. Jei įkliuvo už neteisėtą ginklų laikymą ar gaminimą, po penkerių metų, žiūrėk, vėl už tą patį sulaikomas”, – pasakojo A.Kliunka.
Sovietiniais metais pogrindžio sąlygomis ginklai buvo gaminami tuometės Kauno radijo gamyklos bei F.Džeržinskio staklių gamybinio susivienijimo cechuose. Po darbo staklėmis auksarankiai tekindavo ginklų vamzdžius, meistraudavo sudėtingų konstrukcijų spynas.
Radijo gamykloje būdavo gaminami ir unikalūs savadarbiai ginklai. Tai – į rašiklį panašūs, mažo kalibro šoviniais šaudantys prietaisai. Įsidėjus į švarko kišenę niekas nesupras, kad čia – grėsmingas ginklas, o ne rašiklis. Kalbama, kad nemažai šių ginklų įsigijo Kauno verslininkai.
Sumeistravo patranką
Neribotos auksarankių fantazijos neretai gimdo ir kur kas egzotiškesnių ginklų. 1993 metais vienas žinomas Kauno juvelyras sugebėjo sumeistrauti veikiantį patrankos modelį. Nors jo ginklas nebuvo įspūdingų gabaritų, tačiau gana pavojingas. Iš patrankos vamzdžio lėkdavę švino šratai it rėtį suvarpydavo medines duris. Dėl šio dirbinio ginklininku tapusiam juvelyrui teko aiškintis policijai.
Tačiau neretai savadarbiai ginklai būna primityviai pagamintos šaudyklės, pritaikytos šaudyti mažo kalibro šoviniais. Norint sukonstruoti tokį įrenginį, nereikia nei specialios įrangos, nei žinių. Tereikia pasiknisti sandėliuke ir rasti atitinkamo diametro vamzdelį, į kurį tilptų kulka. Vamzdis – pagrindinis šaudyklės elementas, jis dažniausiai viela prisukamas prie pasirinkto dydžio lentgalio.
Norint šį įrenginį paversti šaudančiu ginklu, būtina sumontuoti spyną. Jos vaidmenį dažniausiai atlieka paprasčiausias durų spragtukas ir stipri spyruoklė. Metalo strypeliui smogus į šovinio kapsulę, įvyksta šūvis.
Tokios konstrukcijos šaudykles dar visai neseniai gaminosi vaikai bei paaugliai. Juolab kad sovietmečiu klestint Savanoriškajai draugijai armijai, aviacijai ir laivynui remti, populiarinusiai šaudymo sportą, gauti mažo kalibro šovinių buvo paprasta.
„Ekstra žinios”