Bendrovė „Pago”, viena iš pirmaujančių tarptautinių įsigijimų ir mokėjimų paslaugų teikėjų, 2005 ataskaitoje pabrėžia, kad prekyboje internetu gausėja sukčiavimų su kreditinėmis kortelėms atvejų. Elektroninės prekybos atstovai, nepriklausomai nuo jų norų, susiduria su rizika, kadangi savo klientams privalo pasiūlyti galimybę atsiskaityti kreditine kortele, jei nori tuos klientus išlaikyti. Tais atvejais, kai sukčiai pasinaudoja pavogtomis kortelėmis arba manipuliuoja kreditinių kortelių duomenimis, prekybininkai, turėdami grąžinti pinigus apgautiesiems, patiria nuostolius.
„Piginai grąžinami, jei kreditinės kortelės turėtojas prieštarauja mokėjimo pavedimui, nurodytam jo mėnesinėje kreditinės kortelės ataskaitoje”, sako Pago vadovas Rudiger Trautmann, „kadangi tas asmuo neatsako už įsigijimo transakciją”. Anot p. Trautmanno, dabar tai vyksta taip dažnai, jog daugelis elektroninių paslaugų teikėjų jaučia nerimą dėl tolesnio egzistavimo. Pago 2005 metų ataskaitoje teigiama, kad iš pirmo žvilgsnio vidutinis grąžinamų pinigų santykis Europos elektroninėje komercijoje atrodo esąs nedidelis, vos 0,83 procentai, tačiau reikšmingos aplinkybės aiškėja gilinantis į detales. Pavyzdžiui, grąžinamų pinigų kiekis dėl manipuliacijų kreditinių kortelių duomenimis išaugo nuo 4 procentų 2003 metais iki 7 procentų 2004-aisiais. Tokie duomenys byloja apie didėjančias organizuoto sukčiavimo su kreditinėmis kortelėmis apimtis.
Grąžinamų pinigų santykis su įsigijimais taip pat prastėja. Grąžinamų pinigų sumos, viršijančios 10 eurų, sudaro tik 0,28 procentus nuo tokių pavedimų, tuo tarpu grąžinamos sumos, viršijančios 500 eurų, sudaro net 3,71 procento. Įdomu tai, jog grąžinamų pinigų sumos Vokietijos klientams (0,31 proc.) yra gerokai mažesnės nei kitų Europos šalių klientams.
„Grąžinamos sumos sąlygoja ne tik pardavėjo pajamų sumažėjimą”, aiškina R.Trautmann. „Tai kelia esminę grėsmę šiam verslui. Jei pardavėjo grąžinamų sumų santykis viršija tam tikrą kredito įstaigos numatytą limitą, kreditinių kortelių priėmimas tam pardavėjui gali būti panaikintas. Daugeliui elektroninių parduotuvių tai būtų lemtinga.” Visgi, anot R.Trautmanno, padėtis dėl sukčiavimų su kreditinėmis kortelėmis negali būti be išeities. „Dabar yra įvairių subtilių ir efektyvių sukčiavimo prevencijos būdų, kurie gali padėti prekybininkams žymiai sumažinti grąžinamų sumų kiekius. Specialūs įrankiai atpažįsta bandymus sukčiauti dar pradinėje užsakymo pateikimo stadijoje ir įspėja pardavėją, kad šis galėtų atmesti bet kokį pavojingą ar įtartiną pavedimą. Deja, daugelis elektroninių komercijos įmonių neįvertina sukčiavimo grėsmės ir ignoruoja realią ziriką, turint galvoje netgi tai, jog investicijos į sukčiavimo prevencijos įrankius atsiperka labai greitai.
Prekybininkams svarbu is korteliu pinigus gauti, o saugumas antroje vietoje.
Bet rizikuoja jie patys. Tiesiog jie bijo prarasti kiekviena klienta. Net jei pervedimas ir atrodo rizikingas, gali buti kad jie klysta. Tad geriau yra linke rizikuoti o po to rasyti tokius straipsnius ir skustis.