Kovoje su šalčiu – žmogaus pagalba

Augintiniams per šalčius reikia skirti ypač daug dėmesio.

Į lauką vedant šunis, juos būtina aprengti. Spaudžiant šaltukui, rekomenduojama pakoreguoti ir augintinių racioną.

Turėjo užmigdyti

Veterinarijos gydytoja Nijolė Jurevičienė teigė, jog pastarąją savaitę pacientų gerokai padaugėjo. „Tačiau jie nėra nukentėję nuo šalčio. Nepalankios oro sąlygos sukėlė kitų problemų. Esant tokiems orams žmonės net ir pastebėję pirmuosius augintinių ligos požymius nenorėjo jų vežti pas gydytojus. Todėl dabar sulaukta pasekmių – daugumą atvežtų gydyti augintinių kamuoja įsisenėjusios ligos”, – sakė N.Jurevičienė.

Nors šiomis dienomis jai neteko gydyti nuo šalčio nukentėjusių gyvūnų, pašnekovė pabrėžė, kad minusinė temperatūra jiems labai kenkia. „Neseniai bendravau su kolegomis, kurie dirba rajonuose. Jiems teko patirti visko. Kelis augintinius net prireikė užmigdyti. Jie taip sušalo, jog išgydyti nebuvo įmanoma”, – teigė veterinarijos gydytoja.

Jos žodžiais, gyvūnai, ypač laikomi lauke, dažniausiai nušąla galūnes, ausų galiukus ir genitalijas.

„Laimei, per visą darbo praktiką man niekada neteko amputuoti nušalusių gyvūnų galūnių. Tai būtų labai didelė moralinė trauma ir šeimininkui. Žiūrėdamas į šlubuojantį augintinį, jis visuomet prisimintų, kad laiku juo nepasirūpino”, – kalbėjo N.Jurevičienė.

Būtina aprengti

Veterinarijos gydytojos teigimu, šalčiai gyvūnams kenkia net labiau nei žmonėms. Priežastis paprasta – gyvūnų kūno temperatūra yra aukštesnė nei žmonių, tad ją palaikyti ir per šalčius reikia daugiau pastangų.

„Klaipėdiečiams ypač aktualus turėtų būti keturkojo draugo aprangos klausimas. Žmonės turėtų nesigėdyti, vesdami į lauką, šunį aprengti”, – sakė N.Jurevičienė.

Kinologų teigimu, apdarų ypač reikia trumpakailiams keturkojams. Šuniui gali pakenkti ir keli laipsniai šalčio. Reikia pasirūpinti ir šuns kojomis. Vedant savo augintinį į lauką, reikėtų jį apauti specialiais batukais ar apvynioti kojas kokia nors neperšlampama medžiaga. Idealiausias variantas – kombinezonas, kuris apsaugotų ne tik šuns kūną, bet ir kojas.

Rekomenduojama pasirūpinti ir ilgaplaukių keturkojų kojomis. Nors drabužiai jiems nebūtini, batukai ypač praverstų. Kinologai rekomenduoja iš tokių šunų tarpupirščių iškarpyti plaukus. Tuomet nebus galimybės tarp plaukų kauptis sniego gumulams bei purvui.

Daugiau kalorijų

Per šalčius reikia atidžiau pasirūpinti ir gyvūno ėdalu. „Jis turi būti kaloringesnis, kad augintiniui užtektų energetinių resursų pasikūrenti savo „pečiuką”. Tačiau kaloringesnis maistas tinka ne visiems gyvūnams, tad jį renkantis derėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju”, – patarė N.Jurevičienė.

Jos teigimu, namuose, o ypač lauke laikomiems augintiniams reikia duoti tokį maistą, kurio temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 – 20 laipsnių šilumos.

„Jei šuo laikomas lauke, paėsti jis vis dėlto turėtų patalpoje. Priešingu atveju per tokius šalčius jis gali nušalti ir lūpas, ir liežuvį”, – tikino veterinarijos gydytoja.

N.Jurevičienės žodžiais, augintiniu reikia rūpintis kasdien, tačiau ekstremaliomis situacijomis – per šalčius ar karščius – būtina skirti ypač daug dėmesio.

Indrė Raukytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.