Į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos taikiklį pateko ir įmonė „Kauno planas”
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai vakar Kauno savivaldybės administracijoje atliko dokumentų poėmį. Pasak pareigūnų, tai susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl sukčiavimo bei apgaulingai tvarkomos apskaitos.
Į šią istoriją įpainiotos įvairiuose Lietuvos miestuose veikiančios bendrovės – tarp jų ir Savivaldybės įmonė „Kauno planas”. Įtariama, kad per fiktyvias įmones sukčių gauja valstybei padarė apie 1,4 milijono litų nuostolio.
Samdė nepatikimas firmas
Pasak FNTT pareigūnų, pridėtinės vertės mokestis buvo grobstomas, panaudojant Kauno, Birštono, Palangos, Tauragės miestų ir rajonų savivaldybių užsakymus projektavimo darbams atlikti. Savivaldybių užsakymus laimėjusios bendrovės samdydavosi subrangovus. Kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, pastarosios firmos nevykdė realios veiklos, o kai kurių jų vadovais buvo įdarbinti asocialūs asmenys.
„Faktiškai tokios veiklos nevykdančios įmonės buvo reikalingos tik tam, kad apskaitoje, klastojant buhalterinius dokumentus, nesumokant PVM, galima būtų įforminti įvairius projektavimo darbus, inžinerinius tyrinėjimus, techninių projektų, maketų, gatvių rekonstravimo ir kitus projektus. Pasinaudojant šiomis įmonėmis buvo išgryninami pinigai. Visus projektavimo darbus realiai atliko Savivaldybės įmonė „Kauno planas”, bendrovė „Patvanka” ir kitos įmonės, kurios kaip generaliniai rangovai vykdė konkurso būdu iš Kauno, Birštono, Palangos, Tauragės rajono ir kitų savivaldybių bei bendrovių gautus visuomeninės reikšmės užsakymus”, – teigė pareigūnai.
Įtariama, kad šią PVM grobstymo schemą suplanavo šešiasdešimtmetis R.N. Jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiuo metu įtarimai pareikšti jau trylikai asmenų. Pirminiais duomenimis, valstybei galėjo būti padaryta apie 1,4 milijono litų žalos.
Įtariamųjų gali padaugėti
„Kauno dienos” žiniomis, miesto Savivaldybės administracijos darbuotojams jokie įtarimai nepareikšti. Vakar Savivaldybėje tik atliktas dokumentų poėmis.
„Buvo paprašyta įvairių dokumentų ir sutarčių. Kažkiek nustebino, kad į šią istoriją įsipainiojo ir „Kauno planas”. Neturėjau informacijos, kad iškilo tokių problemų”, – teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Jarušauskas.
Pareigūnai vakar kol kas išsamiau nekomentavo „kauniečių veiklos”. Įtariama, kad visoje Lietuvoje pagal šią veiklos schemą buvo pasirašyta apie 600 fiktyvių sutarčių. Nusikalstamiems veiksmams panaudota apie 90 įvairių Lietuvos bendrovių, tarp jų ir savivaldybėms priklausančios įmonės. Ikiteisminio tyrimo metu jau atlikta apie 80 kratų ir dokumentų poėmių.
Šiam tyrimui vadovauja Kauno miesto apylinkės prokuratūra. Neatmetama galimybė, kad įtariamųjų ratas gali padidėti.
Istoriją pavadino nemalonia
„Kauno dienai” vakar pavyko pasikalbėti su Savivaldybės bendrovės „Kauno planas” direktoriumi Evaldu Barzdžiuku.
„Ši istorija – nemaloni. Mūsų įmonė buvo sudariusi keletą sutarčių su nepatikimomis firmomis. Tik prasidėjus šiam tyrimui, sužinojome, kad jos nemokėjo PVM. Mes to negalėjome žinoti. Šias bendroves samdėme, kad jos atliktų papildomus darbus”, – teigė E.Barzdžiukas.
Jis neslėpė, kad ieškodama subrangovų Savivaldybės įmonė priversta vadovautis pagrindiniu kriterijumi – kuo mažesne kaina. E.Barzdžiuko teigimu, nei jam, nei kitam „Kauno plano” darbuotojui jokie įtarimai nėra pareikšti.
„Apie šį tyrimą informavau Savivaldybės administracijos vadovus. Pareigūnams pateikėme visą medžiagą. Dabar vyksta tyrimas, todėl belieka laukti”, – sakė direktorius.
Vakar Savivaldybėje apsilankiusius pareigūnus domino įvairūs dokumentai: nuo degalinių išdėstymo schemos iki pernai Kanuose pristatyto Kauno miesto maketo. Jį pagamino Savivaldybės įmonė „Kauno planas”.
Arūnas Andriuškevičius