Verslo struktūros ketina aktyviau dalyvauti būsimosios struktūrinės paramos skirstyme
„Ką gali dominti 2007-2013 metų ES finansinė perspektyva, kai taip klaikiai šalta?” – juokavo ūkio ministras Kęstutis Daukšys po susitikimo su verslo struktūrų atstovais.
Juokai juokais, tačiau pasirodo jog tarp šiauriniam žemės pakraščiui įprastų temperatūrų ir ES struktūrinės paramos panaudojimo yra tiesioginis ryšys, nes dalis pinigų bus skiriama energijos taupymui ir šilumos tiekimo sistemų modernizavimui.
Ministro teigimu, diskutuojant su verslininkais buvo sutarta artimiausiu metu suburti bendrą Ūkio ministerijos ir asocijuotų verslo struktūrų atstovų darbo grupę, kuri nagrinėtų ir teiktų pasiūlymus dėl 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo krypčių, prioritetų ir apimties. Susitikime buvo akcentuota, jog įvertinus pastarojo 2004-2006 metų laikotarpio patirtį reikėtų daugiau dėmesio skirti ES paramos skirstymo skaidrumui.
Dalybos pagal verslą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Rimas Varkulevičius teigė, jog visos verslo organizacijos ne kartą yra analizavusios ES struktūrinės paramos panaudojimo ypatumus.
„Daugeliui įmonių rūpi jų veiklos efektyvumas ir bendra atskirų sektorių plėtra. Tuos pačius principus derėtų taikyti skirstant ES paramą. Tarkim, jei kalbama apie technologinius parkus, tai būtina prieš investuojant į juos pinigus numatyti, kokią naudą jie duos, kiek darbo vietų sukurs ir t.t. Kita vertus, mes manome, kad viena ES struktūrinės paramos programų, skirta Ekonomikos augimui skatinti, savaime turėtų būti laikoma prioritetine ir sulaukti kiek daugiau dėmesio nei Žmogiškųjų išteklių plėtros ar Sanglaudos skatinimo. Pastarosios taip pat svarbios, tačiau manome, kad mokslo ir inovacijų plėtrą turėtų diktuoti verslo praktikai. Jei prieš skiriant pinigus kvalifikacijos kėlimui nebus aišku, kur žmogus pritaikys naujas žinias, galima neabejoti, jog papildomas studijas baigęs netrukus atsidurs Airijoje”, – perspėjo R.Varkulevičius.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas savo ruožtu pastebėjo, jog, nepaisant neblogo tarpusavio supratimo su Ūkio ministerija, kai kurios procedūros komplikuoja verslininkų galimybes pasinaudoti ES parama.
„Kai kurios įmonės itin daug energijos ir lėšų skiria projektams rengti, naudojasi įvairių konsultantų paslaugomis, tačiau, nepaisant visų pastangų, tie projektai stringa dėl formalių dalykų. Būtų gerai, jei verslininkai žinotų, kuriomis konsultacinėmis bendrovėmis galima pasitikėti”, – samprotavo D.Arlauskas.
Jo teigimu, tarp gausybės konsultantais save pristatančių veikėjų yra netgi studentų, kurie neatsako už projektuose priveltas klaidas, ir pasmerkia savo klientus ilgai, atgrasiai bei nuostolingai aiškintis santykius su ES paramos skirstytojais. To būtų galima išvengti, jei konsultacinės įmonės būtų atestuojamos, o paslaugas verslui siūlytų tik turinčios reikiamą kvalifikaciją.
Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinis direktorius Vitas Mačiulis, kalbėdamas apie šias problemas, atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek dėl projektų rengėjų klaidų, tiek dėl vertintojų biurokratiškumo, įmonės ES paramos laukia net po pusantrų metų.
„Institucijų, turinčių palaiminti projektus daug, procedūros ilgos, projektų vertinimo ataskaitos milžiniškos apimties, kartais siekia net 7000 puslapių. Susidaro įspūdis, kad valdininkai neretai principingumą ir kruopštumą demonstruoja ne ten, kur to reikia, ir norėdami apsidrausti laikosi procedūrinių reikalavimų maksimumo net ten, kur Briuselis to neprašo. Galbūt į šiuos dalykus reikėtų pažiūrėti kitomis akimis”, – siūlė V.Mačiulis.
Vartotojai vietoj kūrėjų
Verslo struktūrų atstovai, kalbėdami apie 2007-2014 laukiančius svarbiausius iššūkius, prognozavo, jog didžiausiu galvosūkiu ateityje bus kvalifikuotos darbo jėgos deficitas.
„Specialistus teks rengti patiems ir pradėti, ko gero, reikėtų nuo šiuolaikinės techninės bazės kūrimo, jau vidurinėse mokyklose įrengiant modernius fizikos ir chemijos kabinetus. Profesinio mokymo centrai, mūsų manymu, turėtų būti ne prie Švietimo ministerijos, o prie gamybinių įmonių. Universitetų mokymo – technologinės bazės taip pat turėtų atrodyti solidžiau nei šiuo metu. Verslas galėtų ir turėtų prisidėti prie efektyvesnio švietimui skirtų lėšų panaudojimo”, – samprotavo V.Mačiulis.
Tiesiogiai darbdaviams galėtų būti skiriama lėšų iš socialinio fondo, kurio lėšomis ketinama finansuoti naujų darbo vietų kūrimą. Šį fondą administruos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl verslo struktūrų vadovai drauge su Ūkio ministerija ketina pasirašyti bendrą kreipimąsi.
Ministras K.Daukšys taip pat pritarė, kad tik mokslo ir verslo bendradarbiavimas apčiuopiamų vaisių duos tuomet, kai greta fundamentalių tyrimų bus atliekami taikomieji, dedikuoti konkrečių pramonės sektorių poreikiams.
R.Varkulevičius po diskusijos išdėstė dar vieną pasiūlymą – atsisakyti ambicijų patiems kurti aukštąsias technologijas, tačiau dėti visas pastangas, kad Lietuva taptų tokių technologijų vartotoja.
„Tam, kad Lietuvoje gaminami produktai būtų konkurencingi, iš pradžių būtų ne pro šalį pasinaudoti tais dalykais, kurie jau yra sukurti kitose šalyse. Logiška, kad tokia taktika padėtų patiems užsiauginti specialistų ir sukurti prielaidas aukštųjų technologijų kūrimui Lietuvoje”, – samprotavo LPK viceprezidentas.
Jam antrino ir D.Arlauskas, pripažinęs, jog daugeliui smulkiųjų verslininkų išvedžiojimai apie žinių ekonomiką yra „paukščių kalba” – jie sunkiai įsivaizduoja, kaip praktiškai šiais dalykais pasinaudoti.
„T.y. reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad inovacijos pasiektų ir šį sektorių. Priešingu atveju, inovacijomis pasinaudos tik stambios, „raumeningos” ir didesnį intelektinį potencialą turinčios įmonės, o smulkiosios ir ateityje negalės su jomis konkuruoti”, – dėstė D.Arlauskas.
Gairės aiškios
Ūkio ministerijoje vykusio pasitarimo dalyviai patikino, kad šiuo metu jau aiškios visos sritys, kurioms būsimojo ES finansinio biudžeto naudojimo metu bus skiriama solidi parama.
„Galbūt kai kurie dalykai dar bus koreguojami, tačiau dabar svarbu preciziškai išsiaiškinti, kas už kokios programos formuluotės ar eilutės slepiasi, ko iš to galima tikėtis. Tarkim, numatoma, kad mokymuisi visą gyvenimą ketinama skirti 845 mln. litų, o administraciniams gebėjimams stiprinti 500 mln. litų, o tai, verslo manymu, yra labai didelė suma. Tuo tarpu viešųjų teritorijų plėtrai numatyta 186 mln. litų. T.y. labai daug dėmesio skiriam „minkštiems” dalykams ir mokymams, aiškiai nežinant, kur tos žinios bus panaudojamos. Didžiuliai pinigai skiriami dvarams atstatyti ir kaimo turizmo plėtrai, tačiau ar visais atvejais yra paskaičiuotas šių investicijų efektyvumas, abejonių lieka. Galbūt geriau daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui stimuliuoti”, – samprotavo R.Varkulevičius.
Jam pritarė ir LVDK generalinis direktorius, siūlęs prieš pradedant naujos paramos dalybas atidžiai įvertinti praėjusio finansinio laikotarpio patirtį ir ja remiantis koreguoti programas.
„Tarkim, lig šiol daugiausiai paramos sulaukė baldų pramonės sektorius. Ar tai buvo racionalus sprendimas, ar tokios injekcijos pakako, galbūt reikėjo dar didesnės paramos? Visa tai būtina išanalizuoti”, – dėstė D.Arlauskas.
Parengtame 2007-2014 metų ES paramos skirstymo plane numatoma trims pagrindinėms struktūrinės paramos kryptims skirti 21 mlrd. litų. Žmogiškųjų išteklių plėtrai turėtų tekti 19 proc., Ekonomikos augimo – 41 proc. ir Sanglaudos skatinimo programoms – 40 proc. šių lėšų.
Kalbėdami apie atskiras sritis, verslininkai pasidžiaugė ketinimais daugiau dėmesio skirti kaimo plėtrai, remiant čia steigiamas naujas įmones. Šių problemų sprendimą, be kita ko, turėtų palengvinti ir numatomi kurti rizikos kapitalo fondai, kurie padėtų spręsti kreditavimo problemas veiklą pradedančioms smulkioms įmonėms. Tam numatoma skirti maždaug 800 mln. litų.
Renaldas Gabartas