Pripažinta, kad paminklosauginių rekomendacijų biurokratiškas vykdymas – ne mažesnė bėda nei jų nesilaikymas
„Rekonstruojant Aleksoto tiltą, būta paveldosaugos reikalavimų pažeidimų, nesuderintų projekto pakeitimų. Tačiau mes buvome informuoti, kad senieji ketiniai turėklai mechaniškai susidėvėję ir tikrai nereikalavome atlieti naujų. Mūsų rekomendacija buvo išsaugoti ir eksponuoti autentiškus tilto fragmentus. Pabrėžiu – fragmentus. Tolesnių receptų nedavėme. Tai jau turėjo būti Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio ir Kauno savivaldybės susitarimo reikalas”, – vakar išvažiuojamajame Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje sakė VKP komisijos pirmininkas prof. Jonas Glemža.
Vaikantis musių pražiopsotas dramblys
Rekonstruotu Aleksoto tiltu eismas vėl pajudėjo 2005 metų lapkritį. Po tilto kapitalinio remonto nelikus senųjų ketinių turėklų su penkiakampėmis žvaigždėmis, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio pozicija buvo griežta: tiltas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tad jo autentiškas vaizdas turi būti išsaugotas. Šio padalinio vadovės Zitos Vaškelienės teigimu, jei tiltas laikomas kultūros vertybe, turėklai yra neatsiejama jo dalis.
Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius užsitęsusių ginčų nevyniojo į vatą: „Reikia pripažinti, kad patys paminklosaugininkai Aleksoto tilto žvaigždžių temą sutirštino. Manau, kad pakanka taktiškai, neutralioje vietoje, gal nuo Aleksoto pusės eksponuoti porą turėklų fragmentų. Aleksoto tilto vertė – ne žvaigždėse. Tai buvo vienas iš dviejų Lietuvoje esančių pakeliamųjų tiltų. Deja, šis unikumas jau prarastas. Pakeliamojo tilto mechanizmas rekonstrukcijos metu buvo užlietas betonu. Įsivėlę į politizuotus ginčus netekome daug didesnės vertybės nei sovietinė simbolika”.
Meras Arvydas Garbaravičius užtikrino: „Penkiakampės žvaigždės ant Aleksoto tilto nebus naujai atkūrinėjamos. Priimtas kompromisinis sprendimas – panaudoti turėklų detales su atitinkamu užrašu apie laikotarpį”. Pasak mero, su Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariais Savivaldybėje vakar kalbėta ir apie tilto pakeliamąją dalį. Būtent dėl jos Aleksoto tiltas pateko į vertybių registrą kaip technikos paveldo objektas.
Kietakaktiškas požiūris kompromituoja
„Tiesmukiškas įstatymo raidės laikymasis kartais būna nelogiškas. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nurodymą „išsaugoti tilto autentiką”, Kultūros paveldo departamento padalinys Kaune suprato paraidžiui. Toks požiūris gerokai pakenkė paminklosaugininkų prestižui visuomenės akyse. Juk Aleksoto tilto istorija prasidėjo ne 1948 metais. Jis statytas 1930 metais, gavo Vytauto Didžiojo vardą, paskui susprogdintas per karą, o 1948 metais ant senųjų prieškarinių atramų atstatytas vokiečių karo belaisvių. Taigi jo esminė vertė – ne penkiakampės žvaigždės”, – kalbėjo Albinas Kuncevičius.
VKP komisijos nario profesoriaus Kazio Napoleono Kitkausko žodžiai buvo it akmenėliai, mesti į paminklosaugininkų daržą: „Ne viskas, kas parašyta taisyklėse ar registruose, yra šventa. Visuomenės nuomonė, gyvenimas kartais pakoreguoja padėtį. Verta pamąstyti: ar visada pakankamai pagrįstai sudaromos paminklosaugos sąlygos ir dokumentai, tampantys nepramušama siena? Asmeniškai aš pats irgi esu prieš tas žvaigždes ant Aleksoto tilto”.
Žiniasklaida ir visuomenė atakavo
Paklausta, kas kaltas, kad Aleksoto tilto pakeliamasis mechanizmas nebuvo išsaugotas, KPD Kauno teritorinio padalinio vadovė Zita Vaškelienė teigė, kad paminklosauga kėlė reikalavimą pakeliamąją dalį konservuoti. Jos žodžiais, tų reikalavimų, kurie nebuvę rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio, projektuotojai nesilaikę. Anot jos, esama ir techninę priežiūrą vykdžiusio specialisto kaltės, tačiau tas žmogus jau miręs, tad ji pavardės neminėsianti.
Z.Vaškelienė emocingai pareiškė, kad Aleksoto tilto problemą labiausiai išpūtė žiniasklaida, nežinia iš kur traukianti skaičius. „Apie kokius papildomus du milijonus kalbama?” – stebėjosi ji.
Apie tai, kad norint sugrąžinti ant Aleksoto tilto pagal senąjį pavyzdį naujai atlietus turėklus prireiktų panašios sumos, žurnalistams ne kartą yra minėję projektuotojai ir statybininkai. Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio teigimu, tokie turėklai tiltą apsunkintų 60-čia tonų. Eismo saugumas mažėtų, reikėtų riboti transporto srautus.
Prieš kelias dienas atvirą laišką „Praeities nostalgija pasireiškia žvaigždžių ilgesiu”, adresuotą Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkui Jonui Glemžai, nusiuntė aštuoniolika jaunųjų konservatorių kauniečių. Laiške prašoma reikliau žiūrėti į kultūros vertybių sąrašą, kuriame neturėtų lengvai atsidurti sovietiniai reliktai.
Rūta Kanopkaitė