Nepaisant to, kad Lietuvoje nuo asbesto sukeltų ligų (plaučių vėžio, mezoteliomos, pleuros pakenkimų) neoficialiais duomenimis, kasmet miršta per 50 žmonių, Lietuvoje net nepradėta rengti valstybinė asbesto šalinimo programa. Juo labiau numota ranka į pasiūlymus, asbesto šalinimui panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, apgailestauja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalcentristas Rimantas Remeika.
Parlamentaro teigimu, šiuo metu didžiausią pavojų gauti žalingą asbesto poveikį turi statybų pramonės darbininkai, atliekantys pastatų, šiluminių tinklų, katilinių priežiūros, remonto ar griovimo darbus.
„Bijau, kad ir šiuo metu skubiai senus vamzdynus Telšiuose ir Gargžduose remontuojantys darbininkai bei gyventojai, greičiausiai nėra nei informuoti, nei pasirengę apsisaugoti nuo ypač žalingo asbesto. O juk būtent sovietmečiu klotos šiluminių vamzdynų trasos yra vienas didžiausių asbesto telkinių šalyje”, – primena Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalcentristas Rimantas Remeika.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad įvairios Europos Sąjungos institucijos yra pripažinusi, kad asbestas yra kancerogenas bei vienas iš pavojingiausių pramoninių teršalų. Dėl asbesto sukeltų ligų (plaučių vėžio, mezoteliomos, pleuros pakenkimų) vien tik Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje kasmet miršta nuo 1000 iki 3000 žmonių.
„Pagal Higienos Instituto duomenis, Lietuvoje yra panaudota per 700 tūkst. tonų kancerogeniškojo asbesto, t.y. vidutiniškai vienam gyventojui per metus teko po 7 kg šio vieno iš pavojingiausių pramoninių teršalų. Tačiau kol kas Lietuvoje oficialiai nėra užregistruotas nė vienas atvejis, kuomet mirties priežastimi buvo žalingas asbesto poveikis. Problema yra ir tai, kad pas mus iki šiol asbesto sukeltos ligos – nepriskiriamos profesinėms. Atrodo, kad aplinkybė, jog žalingas asbesto poveikis vidutiniškai pasireiškia apytikriai po 20 metų, iki šiol leido ir tebeleidžia valdžiai neleistinai ignoruoti šią itin aktualią problemą”, – mano Seimo narys R.Remeika.
Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad Lietuva, buvusi viena didžiausių asbesto importuotojų Europoje (lyginant asbesto kiekį tenkantį vienam gyventojui), iki šiol neturi nei šios pavojingos medžiagos registro, nei yra oficialiai pripažinusi, kad su asbestu dirbę žmonės miršta nuo šio kancerogeno.
Rimantas Remeika