Pasinaudojus vadinamuoju šnipų skandalu, Rusijoje siekiama uždėti apynasrį žmogaus teisių gynėjams
Tarp Rusijos ir Didžiosios Britanijos kilus „šnipų skandalui”, pasaulyje šiam įvykiui skirta itin daug dėmesio. Suprantama, daugiausiai komentarų – dviejų šalių žiniasklaidoje.
Dauguma britų laikraščių mano, kad šiuo skandalu Rusijos valdžia siekia sutramdyti kitaminčius, pirmiausiai žmogaus teisių gynėjus, neduodančius Kremliui ramybės dėl nesibaigiančio karo Čečėnijoje, atskleidžiančius vis daugiau šiurpių faktų apie apgailėtiną padėtį armijoje.
Iš „šnipų skandalo” šaiposi ne tik britų, bet ir nepriklausoma Rusijos žiniasklaida, nurodanti tikruosius jo tikslus. Maskvos laikraštis „Kommersant” rašo: „Federalinė saugumo tarnyba (FST) skandalą panaudojo tam, kad diskredituotų žmogaus teisių gynėjus, priklausančius įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms”.
Lojalumas valdžiai
Didžioji dalis Rusijos dienraščių pademonstravo lojalumą valdžiai, manančiai, kad aplinkui – vien šnipai ir jų bendrininkai. „Nevyriausybinis šnipinėjimas”, – skelbia „Nezavisimaja gazeta” antraštė. „FST sučiupo britų šnipus”, – lakoniškai praneša „Komsomolskaja pravda”.
Bet štai „Kommersant” nesutinka su valdžios versija. „Federalinė saugumo tarnyba skandalą panaudojo tam, kad diskredituotų žmogaus teisių gynėjus”, – rašo laikraštis ir toliau ironizuoja: „Britų žvalgybininkų kaltė yra ta, kad jie palaikė nusikalstamus ryšius su Rusijos kitaminčiais, kurių valdžia niekaip nepajėgia sutramdyti”.
Laikraštis pastebi vieną subtilią aplinkybę, turinčią tarptautinį skambesį: „Užsienio diplomatų paskelbimas šnipais (nurodant jų pavardes ir pareigas) per televiziją, tegul ir kontroliuojamą valstybės, – negirdėtas įvykis tarptautinėje praktikoje”.
Apie nederamą užsienio diplomatų elgesį paprastai praneša užsienio reikalų ministerija tos šalies, kurioje jie reziduoja. Kai kada jų pavardės nurodomos, bet dažniausiai neskelbiamos.
Siekta apšmeižti
Maskvos Helsinkio grupės vadovė, žinoma žmogaus teisių gynėja Liudmila Aleksejeva savo samprotavimus apie tariamąjį skandalą dėstė dar aiškiau: „Susidūrėme su didelio masto šmeižikiška kampanija, kurią valstybė pradėjo prieš žmogaus teises ginančias organizacijas”.
Interviu laikraščiui „Vedomosti” L.Aleksejeva sakė, kad televizijos kanalo „Rossija” reportaže „parodytas dokumentas, susietas su Maskvos Helsinkio grupe, yra gryna klastotė”. Tai, kad jos vadovaujama organizacija buvo įvelta į „šnipų skandalą”, žinoma žmogaus teisių gynėja sieja su netrukus įsigaliosiančiu nevyriausybinių organizacijų įstatymu, kuriuo siekiama likviduoti nepriklausomas visuomenines organizacijas, drįstančias drumsti valdžios ramybę.
„Maskvos Helsinkio grupė – labai garbinga organizacija, kurios negalima imti ir paprasčiausiai uždaryti; iš pradžių reikia ją apšmeižti, paversti svetimų žvalgybų tarnaite, o tik po to susidoroti”, – interviu „Vedomosti” sakė L.Aleksejeva.
Banginis – žvalgas
Tuo metu, kai Rusijos žiniasklaida „šnipų skandalą” komentuoja daugiausiai rimtai, didelė dalis britų laikraščių iš jo šaiposi. Štai „Guardian” įsidėjo šmaikščią karikatūrą. Kailiniu paltu apsirengęs prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pavaizduotas kaip žmogus, kamuojamas persekiojimo manijos, įtariai žiūri į Senį Besmegenį, iš kurio kyšo įvairios antenos.
Linksminasi ir „Times”: tarp ledų Maskvos upe plaukia banginis. Krantinėje stovi du Kremliaus sargybiniai, vienas jų sako: „Britų šnipas matyti iš tolo”. Laikraštis išradingai manipuliuoja netikėtu banginio atplaukimu į britų sostinę ir jį susieja su „šnipų skandalu”.
„Guardian” savo analitinėje publikacijoje rašo: „Bet šioje istorijoje yra ir rimta jos pusė. Ji reikšminga ne tik Rusijos piliečiui, apkaltintam šnipinėjimu Britanijos naudai ir Maskvoje sėdinčiam už grotų. Nors senos „šaltojo karo” laikų priešininkės – Didžioji Britanija ir Rusija – sukūrė mechanizmą, skirtą kovai su tarptautiniu terorizmu, jos vis dar žaidžia senus šnipų žaidimus, tarsi neturėtų didesnių problemų”.
„Daily Telegraph” vadinamąjį šnipų skandalą vertina panašiai, kaip ir kai kurie Maskvos laikraščiai: „Pasinaudodama juo, Rusijos valdžia atakuoja nevyriausybines organizacijas, pirmiausiai tas, kurios kovoja už teisinę valstybę, spaudos laisvę ir žmogaus teises”.
„Times” stebisi Kremliaus pretenzijomis nevyriausybinėms organizacijoms, tarsi slaptai gaunančiomis paramą iš Vakarų: „Didžioji Britanija niekad neslėpė, kad kasmet ji skiria maždaug pusę milijono svarų Rusijos organizacijoms, ginančioms žmogaus teises, iškeliančioms aktualias ekologines problemas ir prisidedančioms prie demokratijos plėtojimo”.
Baugina revoliucijos
„Times” publikacijos autorius Bronvenas Medoksas apie vadinamojo šnipų skandalo užkulisius taip rašo: „Prezidento Putino elgesio motyvai nėra didelė paslaptis. Kremlius su panieka žiūri į organizacijas, stojančias už demokratijos plėtrą. Ta panieka ypač padidėjo po revoliucijų Gruzijoje, Ukrainoje ir Kirgizijoje, kur į valdžią atėjo opozicija”.
Autoriaus nuomone, „dabar reikia kalbėti ne apie akmenį su elektroniniu „įdaru”, o apie tai, kad Rusijos kaltinimai Britanijai „yra dar vienas agresyvus prezidento Putino žingsnis; kartu būtina atsižvelgti į tai, kad Rusija tokią politiką tikriausiai vykdys ir artimiausioje ateityje”.
O atsakymas, autoriaus nuomone, turi būti toks: „Vakarai privalo akcentuoti klausimus, kurie užima svarbiausią vietą pretenzijų Rusijai sąraše – Iranas, nafta ir dujos, taip pat Čečėnija… Šiais klausimais su Kremliumi reikia kalbėti griežtai, netgi kelti skandalą. Jeigu Putinas incidentą su diplomatais pavers didele konfrontacija, bus aišku, kad jis santykius su Vakarais ketina nustumti į tokį šaltį, koks neseniai visu smarkumu smogė Rusijai”.
Leonas Žalys