Sukurs 500 naujų darbo vietų
Daugybę ginčų sukėlusios mokesčių reformos naudą pirmieji pajus ne šalies visuomenė, o valdininkai, kurių netrukus gerokai padaugės.
Artimiausiame Vyriausybės posėdyje turėtų būti priimtas nutarimas, kuriuo bus sukurta dar apie 500 naujų etatų.
Šis sprendimas oficialiai motyvuojamas padidėjusiu įvairių valstybės institucijų darbo krūviu, Europos Sąjungos reikalavimais ir būtinybe tinkamai administruoti finansinės paramos pinigus.
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek valstybės biudžeto lėšų reikės atseikėti naujiems biurokratams, tačiau, išankstiniais apskaičiavimais, suma turėtų būti įspūdinga.
Tokiais Vyriausybės veiksmais pasipiktinę opozicijos atstovai teigia, kad ES tapo patogiu argumentu, padedančiu užmaskuoti valdžios polinkį didinti biurokratų armiją.
„Apie solidarumo principą, turėjusį pagrįsti mokesčių reformą, kalbėjusi Vyriausybė šiais veiksmais parodė, su kuo ji labiausiai linkusi solidarizuotis”, – praėjusią savaitę nelinksmai juokavo Seimo nariai.
Kėdės skirstomos šimtais
Pagal nutarimo projektą numatoma, kad Ūkio ministerijoje turėtų atsirasti 15 naujų pareigybių.
Vyriausybės kanceliarijoje turėtų atsirasti 8 naujos pareigybės, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – 19, Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje – 11, Valstybinėje ligonių kasoje – 10, o Valstybinei ligonių kasai pavaldžiose įstaigose – 25 etatai. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžiose įstaigose turėtų atsirasti net 411 naujų postų.
Nutarimo projektu taip pat siūloma ES programų įgyvendinimo laikotarpiui patvirtinti didžiausią leistiną skaičių darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto specialiųjų ES finansinės paramos programų lėšų.
Dosniausiai atseikėta Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kurios didžiausias leistinas šių darbuotojų skaičius – 89. Finansų ministerija galės turėti 15 tokių darbuotojų, Žemės ūkio ministerija – 13. Bent po kelis tokius darbuotojus galės turėti ir beveik visos kitos ministerijos.
Tiesa, Vyriausybė rengiasi pademonstruoti taupumą kitoje srityje – 50 pareigybių bus sumažintas didžiausias leistinas valdininkų skaičius Muitinės departamente.
Suranda įvairių priežasčių
Projekte, kuris buvo pateiktas Vyriausybės posėdyje praėjusią savaitę, išsamiai aiškinama, kad pagrindinė šių veiksmų priežastis – iš ES į Lietuvą plūstanti finansinė parama.
Naujų etatų poreikį išradingai motyvuoja Ūkio ministerija. Pasirodo, daugiau valdininkų reikia ne tik dėl didėjančio darbo krūvio, bet ir todėl, kad ministerijai tenka nagrinėti skundus bei prašymus dėl struktūrinių fondų administravimo, dalyvauti teismuose.
Tuo tarpu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių įstaigų poreikis turėti 411 naujų pareigybių paaiškinamas trumpai – papildomos pareigybės reikalingos gyvulių identifikavimo sistemos kontrolei.
O štai Vyriausybės kanceliarija prašo naujų pareigybių norėdama padėti premjerui ir ministrų kabineto nariams vykdyti savo funkcijas.
„Dėl būtinybės turėti Vyriausybės kanceliarijoje vairuotojus prašoma padidinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių”, – taip įvardijamas vienas pagalbos premjerui būdų.
Algos laikomos paslaptimi
Platūs valdžios užmojai papiktino Seimo opoziciją.
„Suprantama, kodėl šis reikalas apskritai pradėtas svarstyti.
Briuselis reikalavo aiškiau suskirstyti valdininkus, dirbančius su finansine parama susijusiose srityse ir tose sferose, kurios atsirado Lietuvai įstojus į ES.
Tačiau tai, kokia kryptimi buvo pasukta, dar kartą patvirtina seną tiesą – Vyriausybė toliau plečia biurokratinį aparatą ir jam pataikauja”, – „Lietuvos rytui” sakė Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojas Saulius Lapėnas, atstovaujantis opozicijai Vyriausybės posėdžiuose. Šį Seimo narį ypač stebina tai, jog oficialiuose dokumentuose, kurie numato tokius sprendimus, nenurodytos šių sprendimų įgyvendinimo sumos.
„Valdininkų armija išaugs mažiausiai puse tūkstančio naujų etatų, tačiau konkrečias sumas, kiek tai kainuos, vengiama paviešinti.
Turint omenyje vidutinius valdininkų darbo užmokesčius, galima spėti, kad per metus iš biudžeto teks skirti dešimtis milijonų litų”, – sakė parlamentaras.
Vytautas Bruveris