Informacinės visuomenės plėtros projektų Lietuvoje gausu, tačiau iki šiol dar neatsirado iniciatorių, kurie dėtų pastangas, jog būtų pratęsta sėkmingiausia iki šiol Lietuvos kompiuterizavimo kampanija – gyventojų pajamų mokesčio lengvatos taikymas tiems, kurie įsigyja kompiuterį ar įsirengia interneto prieigą.
Specialistų teigimu, šiuo metu pagrindinis rūpestis yra kiek įmanoma sumažinti atskirtį, atsiradusią tarp didžiųjų miestų, kur įsirengti internetą – ne problema, tereikia pinigų, ir kaimų, kuriuose to neįmanoma padaryti dėl techninių galimybių.
Pasiūlymų nėra
Vienas sėkmingiausių ir gausaus visuomenės dėmesio sulaukusių projektų, susijusių su „elektroninių piliečių” gretų gausinimu – mokesčio lengvatos suteikimas įsigyjant kompiuterį ar įsirengiant interneto prieigą, eina į pabaigą.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacijos sklaidos ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjo Lino Pečiūros teigimu, komitetas pritartų nuostatai pratęsti lengvatos galiojimo laiką, tačiau tai spręsti turėtų Finansų ministerija. Esą reikia atsižvelgti į tai, ar, kylant bendrajam pragyvenimo lygiui, šitoks lengvatos pratęsimas būtų tikslingas.
Finansų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Balčytytė „Vakarų ekspresui” sakė, kad ministerija iki šiol siūlymų pratęsti lengvatos galiojimą nesulaukė.
Išeitis – kreditas
Einamieji metai – paskutinieji, kuriais galioja mokesčių lengvata perkant kompiuterį. T. y. jeigu jį įsigysite šiais metais, dalis pinigų bus grąžinta jau kitąmet.
Jeigu jums būtų patogiau pirkti kompiuteriu išperkamosios nuomos būdu, reikėtų atsižvelgti į tai, kad susigrąžinti pinigus bus galima tik už tuos mokėjimus, kurie išsidėstę einamaisiais metais.
O jei vis dėlto norėtumėte atgauti maksimalią lengvatos sumą, apsvarstykite galimybę nusipirkti kompiuterį, pasiėmus vartojimo kreditą banke.
„Iškart sumokėti visą sumą už kompiuterį negalėjau, tačiau norėjosi kiek galima daugiau pinigų susigrąžinti pasinaudojant mokesčių lengvata. Draugė patarė pasiimti vartojamąjį kreditą. Paskaičiavus paaiškėjo, kad grąžinti paskolą yra nė kiek nebrangiau, nei mokėti išperkamosios nuomos įmokas”, – pasakojo šią išeitį pasirinkusi klaipėdietė Džuljeta.
Visgi reikia atsiminti dar ir tai, kad nuo šių metų liepos 1 d. sumažės gyventojų pajamų mokestis, tad mažėja ir lengvatos suma – vietoje 33 proc. kainos galinčios siekti sumos, atgausite daugiausia 27 proc.
Operatorius – į kaimą
„Šiuo metu įvairius informacinės visuomenės plėtros projektus kuruoja įvairios institucijos. Visa tai yra išmėtyta, jog procesai vyktų daugelyje sričių ir kad į juos būtų įsitraukusios skirtingos interesų grupės”, – aiškino L. Pečiūra.
Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Valdas Kišonas sakė, jog, kalbant apie informacinės visuomenės plėtrą, šiuo metu pagrindinis uždavinys yra sumažinti atskirtį tarp nutolusių vietovių ir didžiųjų miestų.
Norint tai įgyvendinti, būtina derinti tris aspektus. Pirmas – tai infrastruktūros kūrimas.
„Ne mažiau svarbus yra visuomenės švietimas bei informavimas, kam reikia naujųjų technologijų, kaip jos gali praversti kasdieniame gyvenime. Trečia – konkrečios mokymo programos, kurios organizuojamos viešuosiuose interneto centruose. Čia nemokamai galima išmokti naudotis internetu”, – pasakojo V. Kišonas.
Visas šis procesas, anot pašnekovo, turi būti plėtojamas nuolat.
Šiuo metu vienas iš Susisiekimo ministerijos rūpesčių yra RAIN, arba kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo, projekto įgyvendinimo programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Kaimo vietovėse planuojama nutiesti 3000 kilometrų optinio kabelio.
„Dabar vyksta parengiamasis etapas, o netrukus bus paskelbtas tarptautinis konkursas, kurio laimėtojas ir imsis darbų”, – aiškino V. Kišonas.
Pašnekovo teigimu, iki šiol net stambiausieji interneto paslaugų operatoriai nesiimdavo investuoti į nutolusius regionus, nes tai neapsimokėdavo. Tad tokių vietovių gyventojai likdavo nutolę ir nuo visų moderniųjų technologijų teikiamų galimybių.
Tuo metu RAIN tinklas turi pakeisti situaciją ir „atvesti” operatorius į kaimo vietoves. Kadangi liberalioje interneto paslaugų rinkoje verda konkurencija, palankius jos rezultatus – nuolaidas, lengvatas – turėtų pajausti ir vartotojai iš mažųjų miestų bei kaimų.
„Piloto” sėkmė
Įvairius projektus plėtoja ir asociacija „Langas į ateitį”. Vienas naujausių – elektroninės bankininkystės vienos dienos kursai mažų miestelių ir kaimų gyventojams „Paslaugos internete padeda taupyti buityje”.
Šis „pilotinis” projektas praėjusį spalį vyko kelių apskričių viešuosiuose interneto centruose ir sulaukė didesnio nei numanyta populiarumo. Tad kitąmet jis vyks visoje šalyje, nurodė asociacijos direktorė Loreta Križinauskienė.
Dar vienas įpusėtas vykdyti „Lango į ateitį” sumanymas taip pat susijęs su mokymais – tai netrukus turinčios pasirodyti „Viešojo interneto centro bibliotekėlės” knygelės.
Jos bus skirtos aktualioms praktinėms temoms, pavyzdžiui, internetui, elektroninei bankininkystei, ir išmokys naudotis įvairių įstaigų paslaugomis elektroninėje erdvėje.
Kartu su Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centru leisti šitokią seriją sumanyta todėl, kad minėtųjų viešųjų interneto centrų lankytojams dažnai prireikia pagalbos, ir metodinės priemonės čia turėtų praversti.
Viešieji interneto centrai – „Lango į ateitį” ir Vidaus reikalų ministerijos projektas, prasidėjęs dar 2002-aisiais. Centrai įsteigti seniūnijose, bibliotekose, pašto skyriuose, muziejuose ir kt.
Be to, asociacija puoselėja idėją surengti mokymus, kuriuose galėtų dalyvauti visi Lietuvos gyventojai, neatsižvelgiant į tai, ar jie priklauso konkrečiai socialinei grupei.
L. Pečiūra pasakojo, kad šiuo metu vykdomas ir PHARE lėšomis finansuojamas projektas „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse”. Jau yra įsteigta 300 tokių taškų, o iš viso jų skaičius, planuojama, sieks 1000.
Valerija Lebedeva