Mįslingai penkioms valandoms didžiajai Gargždų miesto gyventojų daliai nutrukęs šilumos tiekimas ant kojų sukėlė ne tik šilumininkus, bet ir policiją.
Bendrovės „Klaipėdos energija” gamybinio padalinio Gargždų šilumos tinklų specialistai atvirai įvardijo kilusių nesklandumų aplinkybes, tačiau nenoriai kalbėjo apie priežastis ir neprisiėmė dėl to atsakomybės.
Iškeltą vieną iš versijų, kad be centralizuotai tiekiamos šilumos gargždiškius galėjo palikti diversantai, Klaipėdos rajono policijos vadovas Edmundas Zbarauskas pavadino keista ir juokinga.
Atšalo 140 objektų
Šilumos sutrikimai Gargžduose užfiksuoti vakar paryčiais, 4.30 val. Staigiai nukritus slėgiui grįžtamojoje linijoje įsijungusi automatinė apsauga sustabdė ketvirtosios katilinės darbą.
Pasak Gargždų šilumos tinklų viršininko Egidijaus Preibio, be šildymo liko didžioji Gargždų gyventojų dalis, radiatoriai atvėso 140-yje objektų, tarp jų – 110 daugiabučių, keturiuose darželiuose, dviejose mokyklose ir miesto ligoninėje.
Anot bendrovės „Klaipėdos energija” generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, septintą valandą ryto pradėta ieškoti gedimo vietos, tačiau nesėkmingai. Nepaisant to, katilinės darbas buvo atnaujintas ir devintą valandą ryto vėl pradėta šildyti.
Dešimtą valandą šilumininkai pasirūpino ir paskutiniais keturiolika namų Pušyno gatvėje. Tačiau higienos normose nustatytą aštuoniolikos laipsnių šilumos ribą gargždiškių butuose esančių termometrų stulpeliai pasiekė tik popiet.
Dingo vanduo
Vakar ketvirtojoje katilinėje lankęsis AB „Klaipėdos energija” Šilumos tiekimo departamento vadovas Leonardas Jokubauskas mūsų dienraščiui teigė, jog šilumos tiekimas sutriko dėl to, kad dėl neaiškių priežasčių, nežinia kur ir nežinia kas išleido vandenį.
„Patikrinus šilumos trasas, gedimų ar įtrūkimų tinkluose nerasta. Todėl slėgis galėjo nukristi tik kažkur kitur išbėgus cirkuliuojančiam vandeniui. Mūsų skaičiavimais, buvo išleista apie dešimt kubinių metrų vandens. Jeigu tai įvyksta greitai, tokio kiekio pakanka, kad kristų slėgis ir pradėtų veikti katilinėje sumontuota apsaugos sistema”, – „Vakarų ekspresui” sakė L. Jokubaukas.
Nepaisant to, kad „Klaipėdos energijos” atstovas pasakojo apie neva tvarkingus šildymo tinklus, vėliau jis, be kita ko, užsiminė apie tai, jog ateityje Gargžduose žadama taikyti tokią pat praktiką, kaip ir uostamiestyje.
„Žinote, kad „Klaipėdos energija” dažo vandenį žalia spalva ir taip palengvina gedimų aptikimą trasose. Ir Gargžduose naudosime tokį metodą”, – sakė L. Jokubauskas.
Paklaustas, kas gi galėjo piktybiškai sutrikdyti šilumos tiekimą, jis tikino nežinąs: „Galiu tik aiškiai pasakyti, kad daugiabučių rūsiuose patys gyventojai taip negalėjo pasielgti, nes aplinkiniai būtų iš karto pamatę kylančius garus. Versiją, kad tiek vandens savo reikmėms sunaudojo naminukės gamintojai, taip pat atmetu, nes šiam procesui, kiek girdėjau, reikia ne karšto, o šalto vandens.”
Tuo metu bendrovės generalinis direktorius Vytautas Valutis drąsiai kėlė į viešumą kitą versiją, esą problemų Gargžduose galėjo sukelti koks nors piktavalis, atsukęs „kokią nors drenažinę sklendę”.
Reagavo skirtingai
AB „Klaipėdos energijos” atstovų tiesiai šviesiai klausėme, gal įvykusią avariją, laimei, nepridariusią žmonėms didelių nuostolių, jie pateikia kaip mįslingą įvykį dangstydami savo klaidas?
Bendrovės atstovas L. Jokubauskas tikino, kad tuo atveju, jeigu šildymo sutrikimus būtų sukėlęs personalas, padariniai būtų likviduoti per dvidešimt minučių.
Kad ir ką aiškintų šilumininkai, gargždiškiams vakar galvą skaudėjo visai dėl kitų dalykų. Pasimokę iš telšiškių, daugelis Gargždų gyventojų, vos pajutę, kad butuose – vėsiau, suskubo individualiai ruoštis galimai ilgam užgriuvusiems nepatogumams.
Su anyta gyvenanti ir nė dviejų metukų neturinčią dukrytę auginanti Kristina Chlopotinaitė pasakojo, kad vakar nuo ryto visa šeimyna įsikūrė virtuvėje ir šildėsi įsijungę dujas.
Kiti gargždiškiai iš ryto skubėjo į parduotuves norėdami įsigyti šildytuvus. Deja, šių prekių jiems teko ieškoti Klaipėdoje.
Tačiau būta ir tokių, kurie šildymo sutrikimų net nepastebėjo: Gargždų miesto ligoninės administracijos darbuotojos tikino, kad radiatoriai visiškai atšalti nespėję, todėl jokių žymių temperatūrinių svyravimų nepajutę ir ligoniai.
Renkama parama
Tuo metu ledinė blokada toliau tęsiasi Telšiuose: nors užvakar žadėta, kad centralizuotas šildymas bus atnaujintas visiems be išimties telšiškiams, planai nevirto tikrove.
Nuo praėjusio penktadienio, kai Telšių šilumos trasoje įvyko avarija, iki vakar dienos šiluma dar nebuvo pasiekusi dvidešimt devynių daugiabučių namų gyventojų. Penktą parą likviduojami avarijos padariniai pareikalavo ir žmogaus gyvybės – viename bute buvo rasta mirtinai sušalusi telšiškė.
Vakar Telšiuose apsilankęs Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas pažymėjo, kad šalčiai pamokė šilumininkus ir paragino kruopščiau prižiūrėti šilumos ūkį.
Telšiškių nelaimė sujudino ne tik Vyriausybę, skyrusią finansiniams nuostoliams padengti 200 tūkstančių litų, bet ir Lietuvos savivaldybių asociaciją.
Ši kreipėsi į savivaldybių vadovus, miestų ir rajonų verslininkus bei visus šalies žmones prašydama padėti Telšių gyventojams: „Negalėdami padėti tiesiogiai likviduoti avarijos pasekmių, galime telšiškiams padėti pinigais. Kaip juos panaudoti – spręs Telšių savivaldybė – pirks maistą, šildytuvus, apmokės už sunaudotą nelaimės metu elektros energiją, remontuos užlietus butus, sugadintus baldus
. Pinigus reikia pervesti į Lietuvos savivaldybių asociacijos sąskaitą Nr. LT28 7011 0600 0137 7867 AB Vilniaus banke, Vilniaus filiale, banko kodas 40440, nurodant paskirtį – „Parama Telšiams”.
Beje, vakar kelioms valandoms šildymo tiekimas buvo sutrikęs ir Mažeikiuose, čia pašalti turėjo Savivaldybės administracija ir specialioji internatinė mokykla.
Natalija Mogučaja