Kaip vakar „Alytaus naujienoms” sakė VĮ „Regitra” Alytaus filialo viršininkas Jurgis Valiūnas, 2006 metų pradžioje Alytuje buvo įregistruota 38 tūkst. 681, o rajone – 14 tūkst. 762 įvairių markių automobiliai ir motociklai, kitos transporto priemonės.
Daugiausia naudotų lengvųjų automobilių – iš Vokietijos
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didžiuosiuose šalies miestuose, taigi ir Alytuje, automobilių pagausėjo 3-6 proc.
„Metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 1 mln. 789 tūkst. 657 transporto priemonės, arba 9,5 proc. daugiau nei prieš metus”, – sakė filialo viršininkas. Praėjusiais metais įregistruota iš įvairių šalių įvežtų 328,7 tūkst. naudotų mašinų, dalis jų eksportuota į Rytus.
Vokietija, kuri nuo pat nepriklausomybės atkūrimo yra patraukliausia valstybės naudotų automobilių rinkos dalyviams, ir pernai buvo pirmoji tarp šalių, iš kurių į Lietuvą atgabenama daugiausia lengvųjų automobilių. „Regitros” duomenimis, iš Vokietijos į Lietuvą pernai atvežta 63,7 proc. (arba 209,4 tūkst.) naudotų, savininką jau turėjusių lengvųjų mašinų. Antrojoje vietoje – atvežtieji iš Jungtinių Amerikos Valstijų – 8 proc. (arba 26,6 tūkst.), trečiojoje ir ketvirtojoje – automobiliai, atkeliavę iš Belgijos ir Olandijos.
Klausiamas, koks vidutinis šalyje registruotų transporto priemonių amžius, J.Valiūnas sakė, kad jis yra 9,92 metų: „Tai ne pats blogiausias rodiklis iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tačiau milijonui gyventojų įregistruotų naujų automobilių skaičiumi esame vieni paskutiniųjų”.
Naujausios mašinos važinėja Liuksemburge
2005-aisiais „Regitra” įregistravo 10,5 tūkst. naujų lengvųjų automobilių. Iš viso transporto priemonių parduota per 19 tūkst. Daugumą jų (91,2 proc.) įregistravo juridiniai asmenys.
2004 metų duomenimis milijonui gyventojų Lietuvoje teko 2 tūkst. 711 naujų mašinų, mažiau tik Portugalijoje – 1 tūkst. 493 nauji automobiliai. ES pirmauja Liuksemburgas, kur pastaraisiais metais vienam milijonui gyventojų naujų automobilių registruojama keturiasdešimt kartų daugiau nei Lietuvoje. Mus gerokai lenkia ir artimiausi kaimynai. Antai Lenkijoje milijonui gyventojų buvo įregistruota 8 tūkst. 243, Latvijoje – 4 tūkst. 894, o Estijoje – net 12 tūkst. 416 naujų automobilių.
J.Valiūnas priminė, kad gyventojai, turintys eksploatuoti netinkamų automobilių, nustatyta tvarka juos negaišdami privalo išregistruoti. Tokios mašinos savininkui reikėtų atvykti į VĮ „Regitra” Alytaus filialą, kartu reikalinga pažyma iš įmonės, turinčios licenciją utilizuoti transporto priemones, mašinos registravimo liudijimas ir valstybinio numerio ženklai. 2005 metais mieste ir rajone buvo išregistruotos 1 tūkst. 204, o apskrityje – 2 tūkst. 152 naudoti netinkamos transporto priemonės.
Nuo 2004 metų rugsėjo „Regitra” automobilių savininkams išduoda transporto priemonių valstybinio numerio ženklus su ES simbolika. Alytiškiai, norintys senus, bet galiojančius savo mašinų valstybinius numerius pakeisti į numerius su ES simbolika, turi kreiptis į „Regitrą”. Šis malonumas jiems kainuos 71 litą.
Praktinio vairavimo egzaminas – kietas riešutas
Šalies politikai nuolat aimanuoja, kad gyventojų nuolat mažėja, jau pradeda trūkti darbo jėgos, tačiau „Regitra” sulaukia vis daugiau klientų, norinčių įsigyti vairuotojo pažymėjimą. 2003 metais, kai įmonė „Regitra” pradėjo egzaminuoti būsimus vairuotojus, Alytaus filiale teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus laikė 6 tūkst. 954 piliečiai, pernai norinčiųjų turėti teisę vairuoti transporto priemones jau buvo 9 tūkst. 693 šalies gyventojai. J.Valiūno teigimu, 2005-aisiais teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė 65,71 proc. būsimų vairuotojų, arba beveik 3 proc. daugiau negu 2003-iaisiais.
Praktinio vairavimo egzaminą Lietuvoje 2005-aisiais išlaikė 7,6 proc. žmonių daugiau negu užpernai. Alytaus regione šie rodikliai blogesni: 2004 metais vairavimo praktikos egzaminą iš pirmo karto pasisekė išlaikyti 56,9 laikiusiųjų, pernai tokių laimingųjų buvo 2,1 proc. mažiau. Daugiausia norinčiųjų tapti vairuotojais į „Regitrą” užplūsta rugpjūčio mėnesį. 2005 metų rugpjūtį teorijos ir praktikos egzaminą Alytuje laikė net 1 tūkst. 235 žmonės, ne ką mažiau ir praėjusį gruodį – 964 šalies gyventojai.
Lietuvos piliečiai, neatsižvelgdami į savo gyvenamąją vietą, vairavimo praktikos ir teorijos egzaminus gali laikyti bet kuriame VĮ „Regitra” filiale. Augant egzaminavimo paslaugų paklausai „Regitra” pastaraisiais metais 6,25 proc. sumažino egzaminavimo paslaugų kainas ir gerino savo klientų aptarnavimo sąlygas, įsigijo naujų transporto priemonių. J.Valiūno nuomone, tai, kad pernai beveik dešimtadaliu padidėjo egzaminavimo paslaugų paklausa, lėmė, jog į gimtinę įsigyti vairuotojo pažymėjimo grįžta užsienyje dirbantys šalies piliečiai. Lietuvoje egzaminai B kategorijos vairuotojui kainuoja gerokai pigiau nei tokiose tautiečių pamėgtose šalyse kaip Didžioji Britanija, Airija ar Ispanija. Teorijos egzaminas atsieina 28 litus, o už praktinio vairavimo įgūdžių patikrinimą būsimo vairuotojo piniginė suplonės 83 litais.
J.Valiūnas sakė, kad įstatymai nenumato, kiek kartų galima laikyti minėtus egzaminus, tačiau laikant iš naujo vėl tenka už juos mokėti. Filialo viršininkas prisiminė, kad vienai būsimai vairuotojai praktinio vairavimo egzaminą prisiėjo laikyti daugiau kaip aštuonissyk. Tendencija, kad pastaraisiais metais praktinio vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko vos pusė visų kandidatų į vairuotojus, rodo, jog būsimi vairuotojai per mažai dėmesio skiria vairavimo įgūdžiams tobulinti, eismo kultūrai kelti. Didesnė patirtis leistų išvengti avarijų.
Gediminas Vaitekūnas
geras straipsnis