Mafijos lopšį – Kauną šalies policijos bei miesto vadovai linkę pervardyti geriausiai dirbančią policiją turinčiu didmiesčiu
Karščiausia vieta šalčio tebesurakintame Kaune vakar turėjo būti Savivaldybės didžioji salė: miesto policija atsiskaitė visuomenei už praėjusių metų veiklos rezultatus. Tačiau jeigu ne kelios grėsmingos Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio kalbos intonacijos, šiame renginyje tvyrojo beveik visuotinės palaimos būsena, kokie geri pernykščiai Kauno policijos darbo rezultatai. Tokia dvasia vyravo tiek jos vadovų, tiek miesto mero, Policijos departamento bei teismų atstovų kalbose.
Iš beveik dvidešimties į renginį kviestų Seimo narių kauniečių bei jų kolegų, išrinktų mūsų mieste, neatvyko niekas. „Matyt, dėl įtempto darbo grafiko”, – taip šią parlamentarų „nuodėmę” buvo linkęs nurašyti Kauno policijos vadovas Algirdas Kaminskas.
Statistikos puošmenos
Nors Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas Rimantas Sipavičius ir pripažino, kad reiktų dirbti ne dėl statistikos, ši teigia, kad pernai Kaune užregistruota per 11 tūkst. nusikalstamų veikų, arba 16 proc. daugiau negu užpernai. Pavyko atskleisti 43 proc. nusikaltimų, ir tai 2 proc. daugiau už bendrąjį šalies vidurkį. Pernai Kauno policija teismui perdavė beveik 2 tūkst., arba 89 proc. visų ištirtų bylų, kuriose įtariamaisiais patraukti daugiau kaip 2 300 asmenų, ir tai geriausias pernai rodiklis tarp šalies didmiesčių. Nors, Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pastebėjimu, yra atvejų, kai vieno asmens atžvilgiu juos per mėnesį pasiekia net kelios bylos, tirtos skirtingų policijos komisariatų.
Remiantis statistika, pernai Kaune sumažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Pavyko atskleisti daugiau kaip 60 proc., arba 2 iš 3, ir tai gana stabilus rezultatas jau daugelį metų.
Anot Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vadovų, pernai mieste sumažėjo ir nusikalstamų grupuočių, turinčių visus organizuotų nusikalstamų grupuočių požymius. Kaip vieną didžiausių pernykščių savo laimėjimų ši tarnyba nurodo operatyvų pasikėsinimo į prieštaringos reputacijos verslininką G.Kučį, pernai pavasarį įvykdytą Neries krantinėje, atskleidimą, kurio tiesioginė tąsa buvo rezonansinis Henriko Daktaro sulaikymas per rudenį šalies Kriminalinės policijos biuro Kaune surengtą operaciją.
Silpnosios pusės
Pernai Kaune pavogta beveik 400 transporto priemonių mažiau negu pernai. Tačiau visgi pripažįstama, kad šių nusikaltimų išaiškinamumo rodiklis – vis dar labai prastas ir ši opi problema – jau ne vienerių metų galvos skausmas.
Dar didesnį rūpestį kelia augantis plėšimų skaičius. Pavyzdžiui, pernai pavyko atskleisti tik trečdalį užregistruotų, ir tai žemesnis vidurkis už bendrą respublikinį. Tačiau, kaip teigia statistika, pagal nusikaltimų viešose vietose, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (o tai laikoma vienu iš objektyviausių rodiklių), Kaunas – ramiausias šalies didmiestis. Be to, R.Sipavičiaus įsitikinimu, nereikia daryti tragedijos ir dėl to, kad daugėja plėšimų: juk taip yra vien dėl atimtų mobiliojo ryšio telefonų. Ateis laikas, baigsis ir šios rūšies nusikaltimai, kaip ėmė mažėti automobilių vagysčių.
Tačiau generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis, atstovavęs šiame renginyje šalies policijos vadovybei, teigė, kad norėtų, jog Kaune būtų geriau tiriami nužudymai (pernai jų išaiškinamumas siekė tik 55 proc.: iš 31 nusikaltimo įtariamieji nustatyti 27-iuose, tačiau teismui perduota tik 16 bylų), eismo įvykiai, kurių metu žuvo žmonės, (iš 26 pernykščių tragedijų ištirta mažiau kaip pusė – tik 15, nors pernai Kauno gatvėse žuvo 4 žmonėmis daugiau), plėšimai bei automobilių vagystės.
Iš nusikaltėlių atimti milijonai
Visi kiti, pasak K.Tubio, pernykščiai Kauno policijos darbo rezultatai atrodo patraukliai ir šalies policijos vadovybei priimtini, juolab kad bendri nusikalstamumo rodikliai nuo pačios policijos priklauso ne daugiau kaip 10 proc. Kur kas svarbiau socialinės, ekonominės ir net buitinės nusikaltėlių sąlygos, labiau už policijos ar atpildo baimę lemiančios nusikaltimų padarymą.
Be to, pasak K.Tubio, nukentėjusiam žmogui svarbiau ne pats bylos ištyrimas, o kad jam būtų grąžintas turtas. Ir šios srities pernykščiai Kauno policijos rezultatai vyresnybę patenkina: pernai surasta nukentėjusiųjų turto, priversta, jog nusikaltėliai savanoriškai atlygintų padarytą žalą bei panašiai už daugiau kaip pustrečio milijono litų sumą. Minint šį įspūdingą skaičių, negalima nutylėti dar vienos aktualijos: iš pernai Kaune užregistruotų 803 vagysčių iš butų ištirtos vos 102, šių nusikaltimų išaiškinamumas nesiekia nė 13 proc.
Šešiaženklė naujo pareigūno kaina
Pernai lapkritį atlikus anoniminę kauniečių apklausą, labiausiai pageidauta, kad miesto policija sugebėtų greičiau atvykti į nusikaltimo vietą. Antroje kauniečiams aktualiausių problemų vietoje nurodyta, kad norima miesto gatvėse matyti daugiau uniformuotos policijos. Pasak Santakos policijos komisariato viršininko Raimondo Abugelio, tai realiai įgyvendinami uždaviniai, tačiau ne su tokiomis pajėgomis, kokias šiandien turi Kauno policija: teritoriniuose miesto policijos komisariatuose šiandien trūksta beveik 70-ies pareigūnų arba neužpildyta apie 10 proc. turimų etatų.
Miesto policijos vadovo A.Kaminsko pateikti duomenys – dar niūresni: nepaisant to, kad 100 tūkst. gyventojų Kaune, kaip ir Vilniuje, pagal etatus tenka mažiausiai policininkų, pernai į tarnybą Kauno policijoje priimti 34 asmenys, o atleisti 77. Ir ši tendencija pastaruoju metu kartojasi kasmet. „Jau kelinti metai mes nesulaukėme nė vieno baigusio M.Romerio universitete bakalauro, jau nekalbant apie magistro studijas, o geresni pareigūnai perbėga į labiau apmokamas tarnybas: Finansinių nusikaltimų tyrimo bei prokuratūrą”, – neslepia Kauno policijos vadovas. Jam pritariančio generalinio komisaro pavaduotojo K.Tubio teigimu, tai – visos šalies policijos galvos skausmas: pernai iš 220 minėtą aukštąją mokyklą baigusių asmenų į policiją atėjo vos 20. „Vyriausybė policijos pareigūnų rengimui kasmet skiria 5,5 mln. litų, tačiau, remiantis jau paminėta statistika, pernai už vieno naujo policininko parengimą M.Romerio universitetui sumokėta 750 tūkst. litų”, – tvirtina K.Tubis.
Laukia daug permainų
Kauno policijos vadovas šiais metais linkęs išskirti tris momentus, pakeisiančius ne tik miesto policijos struktūrą, bet ir ginkluotę: iki vasaros į vieną bus sujungtos Kelių policijos bei Patrulių rinktinės, kaip jau yra padaryta kituose šalies didmiesčiuose. Manoma nušauti du zuikius: minėtų tarnybų pareigūnai taps universalesni, be to, bus atsisakyta net 11 vadovaujančių pareigų. Radvilėnų plente esantis Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centras iki liepos 1-osios iš ligšiolinės Vyriausiojo policijos komisariato priklausomybės pereis Apskrities administracijos žinion. Be to, viliamasi šiemet, vėl padedant Savivaldybei, gavus naujų automobilių miesto policijos autoparką atnaujinti iki 50 naujų automobilių per trejus pastaruosius metus ir tai rodiklis, neturintis analogų šalyje.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K.Betingis, išsakęs miesto policijos atžvilgiu daugiausia kritikos, taip pat iškėlė jai šiemet tris pagrindinius reikalavimus: visos bylos privalo būti baigtos tirti per pusmetį (išimtys bus taikomos tik labai sudėtingoms ir didelės apimties byloms). Pareigūnai privalo skirti ypatingą dėmesį įvairių valdininkų veiklos kontrolei (šioje srityje, pasak kalbėjusiojo, Kauno policija iki šiol buvo gana vangi) ir dažniau tiriant nusikaltimus pradėti taikyti naujuosiuose, į senąsias Europos demokratijos tradicijas orientuotuose įstatymuose numatytas susitaikymo tarp nukentėjusiojo ir nusikaltusiojo galimybę.
Greta Čižinauskaitė