Nėščią moterį nužudė dukros akyse

Panevėžio apygardos teismas užvertė sukrečiančią Marcinkevičių šeimos baudžiamąją bylą.

Nuo laiptų, vedančių į namo palėpę, nustūmęs nėščią žmoną, 35 metų Dainius Marcinkevičius pasmerkė kraupiems išgyvenimams ne tik save, bet ir penkis mažamečius savo vaikus, kitus artimuosius.

Žemyn nuo laiptų nukritusi 32 metų Ramunė Marcinkevičienė patyrė mirtinas traumas. Be motinos likę penki vaikai ilgam neteko ir tėvo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi R.Marcinkevičienės nužudymo baudžiamąją bylą, moters sutuoktinį D.Marcinkevičių pripažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo ir nuteisė 8 metams nelaisvės.

Stūmė apsvaigęs nuo alkoholio

Teismo D.Marcinkevičius laukė laisvėje. Paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, jis buvo suimtas posėdžių salėje.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad pernai rugpjūčio 16-osios naktį, tuoj po vidurnakčio, savo namuose Velžio seniūnijos Katinų kaime nuo alkoholio apsvaigęs D.Marcinkevičius, žinodamas, kad žmona nėščia, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio suėmė rankomis ją per pečius ir nustūmė nuo laiptų, vedančių į palėpę.

Nukritusi žemyn R.Marcinkevičienė patyrė mirtiną traumą. Nuo stipraus galvos sumušimo lūžus kaukolei ir išsiliejus kraujui į smegenis, moteris mirė vietoje.

Teisybę padėjo nustatyti dukra

Į teisiamųjų suolą patekęs D.Marcinkevičius nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino. Vyras neigė tąnakt lipęs į namo palėpę ir nuo laiptų nustūmęs savo nėščią žmoną. Kaip ji nukrito, esą net nematęs.

Taip pat tvirtino nežinojęs, kad jo sutuoktinė laukiasi šeštojo vaiko.

Sakydamas paskutinį žodį D.Marcinkevičius tikino, kad savo šeimą mylėjo, rūpinosi ir nori būti su ja.

„Aš nekaltas, nieko nepadariau”, – susigraudinęs kalbėjo D.Marcinkevičius.

D.Marcinkevičiaus versija subliūško, kai parodymus teisme davė mažametė jo dukra, kurios akivaizdoje ir įvyko ši žiauri šeimos tragedija.

Savo kaltės dėl įvykusios nelaimės nepripažinęs D.Marcinkevičius gal ir būtų išsisukęs nuo baudžiamosios atsakomybės, jei ne jo vyresnioji duktė. Būtent mažametės liudijimas tapo vienu iš pagrindinių baudžiamosios bylos įrodymų, nulėmusių tai, kad jos tėvas būtų pripažintas kaltu ir nuteistas.

Į tėvą net nepažvelgė

Tam, kad 10-metė būtų apklausta bylos nagrinėjimo metu, neprieštaravo nei teisiamasis, nei žuvusiosios motina, pas kurią po namuose įvykusios tragedijos apsigyveno anūkė.

Mažametei liudytojai atėjus į posėdžių salę, D.Marcinkevičius įsitempė. Pro pirmoje eilėje sėdintį tėvą Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos lydima 10-metė praėjo net nežvilgtelėjusi.

Mergaitė atsisėdo toje pačioje eilėje kaip ir D.Marcinkevičius, tačiau per kelias vietas nuo jo.

Vėliau teismo paklausta, ar dar pyksta ant tėvo, mergaitė atsakė, jog „tik truputuką”.

Prieš pradėdamas mažametės apklausą teismas įspėjo visus esančius posėdžių salėje laikytis rimties ir neblaškyti mažosios liudytojos dėmesio. Apklausiant ją salė skendėjo mirtinoje tyloje.

Po mažametės pasakojimo atsiskleidė visas tragedijos baisumas.

Apie žmonos nėštumą nežinojo

Penkis mažamečius vaikus auginę Marcinkevičiai pastaruoju metu nesutarė. „Apsipykdavome, bet tik žodžiais, prieš žmoną niekada nesmurtavau”, – teisme pasakojo D.Marcinkevičius.

Marcinkevičiai augino penkis mažamečius vaikus, kurių vyriausiajai – 10, o jauniausiajam netrukus sukaks dveji metai.

Kad žmona laukiasi dar vieno vaiko, D.Marcinkevičius tvirtino nežinojęs, o tik įtaręs.

„Prieš mėnesį iki nelaimės Ramunės klausiau, ar kartais ji vėl ne nėščia, bet žmona tai kategoriškai paneigė”, – sakė teisiamasis.

Apie tai, kad R.Marcinkevičienė laukiasi, nežinojo nei jos motina, nei kaimynai.

Katinuose daugiavaikė šeima gyveno nuosavame name. D.Marcinkevičius buvo pasiėmęs 16 tūkstančių litų paskolą namui įsigyti ir po truputį atsiskaitinėjo su banku.

Rugsėjo 15 dieną, kaip ir kelias dienas prieš tai, D.Marcinkevičius pykosi su žmona dėl įvairių buities rūpesčių: nesutvarkytų kambarių, nesuskaldytų malkų, neatnešto vandens.

Vieną dieną netekęs kantrybės D.Marcinkevičius pagrasino žmonai kirviu, liepdamas jį palikti ramybėje. Tą kartą moteris iškvietė policiją.

Sutaikė bendradarbiai

Nelaimės dieną neapsikentęs žmonos priekaištų, D.Marcinkevičius išsikvietė taksi ir išvažiavo į Panevėžį. Panevėžio infekcinių ligų ligoninėje pagalbiniu darbininku dirbantis D.Marcinkevičius mieste sutiko bendradarbį ir pasikvietė jį į barą alaus išgerti.

Prie alaus bokalo D.Marcinkevičius jam pasiguodė dėl pašlijusių santykių su žmona. Buvo nutarta, kad draugas pasiims savo sugyventinę ir kartu su Dainiumi važiuos pas jį namo padėti susitaikyti su Ramune.

Pakeliui kompanija sustojo prie parduotuvės, nusipirko alaus, moterims – du butelius šampano.

Svečiai su šeimininkais susėdo prie vaišių stalo. Draugų įkalbėti sutuoktiniai susitaikė, pasibučiavo. D.Marcinkevičius pažadėjo nebegerti, o jo žmona – pradėti tvarkytis namuose.

Girdėjo, kai žmona nukrito

Kartu su svečiais Marcinkevičiai apžiūrinėjo šeimos nuotraukų albumus. Apie vidurnaktį visi ėmė ruoštis miegoti. D.Marcinkevičius žmonos paklausė, ar guls su juo, ar miegos su vaikais.

Teisme apklausiamas D.Marcinkevičius tikino, kad dėl žmonos mirties jis niekuo dėtas, netgi nematęs, kaip ji nukrito. Ko žmona galėjo lipti į palėpę, kur buvo laikomi įvairūs daiktai, D.Marcinkevičius sakė neįsivaizduojantis.

Kol žmona guldė vaikus, tvarkėsi virtuvėje, D.Marcinkevičius rūkė. Grįžęs į kambarį žiūrėjo televizorių.

„Vienu metu išgirdau kažkokį bumbtelėjimą. Netrukus atbėgo vyriausioji dukra ir pasakė, kad mama nukrito”, – pasakojo D.Marcinkevičius.

Atbėgęs jis pamatė žmoną, gulinčią ant grindų, prie laiptų, vedančių į palėpę.

„Kodėl dukra paklausė, ką aš padariau mamai, nežinau”, – tvirtino D.Marcinkevičius.

Motina dukrai nieko nebeatsakė

Tuo tarpu teisme liudijusi vyriausioji Marcinkevičių duktė tragiško įvykio aplinkybes papasakojo visai kitaip nei jos tėvas.

„Visada stengdavausi būti su mama kartu. Bijojau, kad jai nieko nenutiktų”, – negarsiai pradėjo savo pasakojimą dešimtmetė.

Tą naktį mergaitė nenorėjo palikti motinos vienos, ir šeimos tragedija įvyko jos akyse.

D.Marcinkevičiui pagrasinus padegti namą ir išėjus iš vaikų kambario, paskui jį išėjo ir R.Marcinkevičienė. Mažametė jų duktė matė, kaip į palėpę užlipęs tėvas suėmė rankomis motiną už pečių ir nustūmė ją nuo paskutinės laiptų pakopos.

„Mama griuvo ant nugaros. Krisdama dar bandė užsikabinti, bet nepajėgė. Nuslydusi laiptais žemyn trenkėsi galva į apačioje stovėjusį metalinį balioną. Surėkiau. Pribėgusi mamos dar paklausiau, kas nutiko, ar skauda. Mama atsimerkė ir vėl užsimerkė, bet nieko neatsakė”, – kraupias įvykio detales atskleidė mažametė.

Teiravosi, ar dar kvėpuoja

Nustūmęs žmoną D.Marcinkevičius užsidarė palėpėje.

„Sakau, mamą nustūmei. Tuomet tėtis dar paklausė, ar kvėpuoja. Atsakiau, jog gal trupučiuką”, – prisiminė dešimtmetė.

Išsigandęs vyras puolė daryti dirbtinį kvėpavimą. Tačiau moteris jokių gyvybės ženklų nerodė.

Kilus šurmuliui, iš miego atsikėlė ir svečiai. Pasak D.Marcinkevičiaus, iš nevilties jis du kartus trenkė į stiklą ir, išdaužęs jį, susipjaustė rankas.

Vyresnioji dukra su viešnia nubėgo pas kaimynus kviesti greitosios pagalbos. Atvykę medikai apžiūrėjo ant grindų sužalota galva gulinčią moterį, tačiau padėti niekuo nebegalėjo. R.Marcinkevičienė jau buvo mirusi.

Buvo iškviesta policija. D.Marcinkevičius sulaikytas ir dviem paroms uždarytas į areštinę.

Po tragedijos našlys likęs D.Marcinkevičius persikraustė pas savo seserį, gyvenančią vienkiemyje už Bernatonių. Sesuo jam padeda prižiūrėti keturis jaunesnius vaikus. Tuo tarpu vyresnioji dukra gyvena pas žuvusios mamos motiną.

Darius Krasauskas

„Panevėžio rytas”