Triukšmingos šventės senamiesčio gyventojus padalija į skirtingas barikadas

Birželio 3-5 dienomis Klaipėdos senamiestį vėl užtvindys šį kartą jau jau XII Klaipėdos pilies džiazo festivalio banga. Nors tūkstančiai miestelėnų laukia šios sūkuringos šventės, ši, kaip ir Jūros šventė, išderina įprastinį senamiesčio gyventojų gyvenimo ritmą.

Prieš prasidedant festivaliui, „Vakarų ekspresas“ teiravosi Teatro aikštės bei šalia jos gyvenančių žmonių, su kokia nuotaika jie laukia triukšmingų vasaros švenčių.

Išskirtinės sąlygos

Vieno Teatro aikštės namo ketvirtojo aukšto gyventoja Marija Luiza Knechtel per Klaipėdos pilies džiazo festivalius sulaukia daug svečių, kurie koncertus ir atlikėjus gali stebėti ir klausytis išskirtinėmis sąlygomis – iš jos buto terasų.

Pati ponia Marija sako nesanti džiazo žinovė, jai kur kas artimesnė klasikinė muzika. Tačiau kasmetiniai džiazo festivaliai, pasak jos, išmokė pamilti ir tokią muziką. Tad festivalių ji labai laukia, stengiasi jų metu niekur neišvažiuoti nei tarnybiniais, nei asmeniniais reikalais.

Ponia Marija, turėdama galimybę pasiklausyti pasaulinio lygio džiazo atlikėjų, negali atsistebėti, kad festivalio rengėjai tuos koncertus rengia nemokamus. „Tai yra fantastika“, – žavėjosi moteris, turinti su kuo lyginti, nes didesnioji jos gyvenimo dalis prabėgo Vokietijoje.

„Nors festivalio koncertų aš ir mano draugai klausomės išskirtinėmis sąlygomis, manau, kad būti minioje irgi yra savotiškai žavu“, – pagal stebėtas masių nuotaikas sprendė Teatro aikštės gyventoja.

Tetrunka tris dienas…

O štai Dalia Kanclerytė, daugelį metų gyvenusi Teatro aikštėje, o dabar – Turgaus gatvėje, sakė, kad jai pakanka vienos festivalio dienos, kai ji pasiklauso džiazo koncertų, o paskui bėga iš miesto, nes „negali žmogus gyventi 24 valandas džiaze“.

Pasak senamiesčio gyventojos, baisiausia ne tai, kad žmonės šėlsta iki 2-3 valandos nakties – 4 valandą suvažiuoja gatves valanti technika, ir prasideda festivalio „antrasis raundas“ – kur kas nemalonesnis.

„Bet aš gyvenu senamiestyje, o tai yra didelis pranašumas, ir niekam nereiškiu jokių pretenzijų nei dėl festivalio gaudesio, nei dėl Jūros šventės. Manau, kad tie renginiai yra tikros šventės ne senamiesčio, o kitų miesto rajonų gyventojams. Jie, paūžę čia, grįžta į savo ramius būstus, kad pailsėję vėl galėtų ūžti kitą vakarą ir naktį“, – sakė ponia Dalia.

Keblumai dėl automobilių

Turgaus gatvės gyventojas Aurimas Liauška sakė, kad jam festivaliai labai patiktų, jeigu ne priplempusių jaunuolių elgesys po koncertų. Kadangi jo automobilio „stovėjimo aikštelė“ – gatvė, tai per festivalius su tuo automobiliu yra buvę visokių nemalonumų: ir apšlapintas buvęs, ir apiplėštas.

„Dabar tiek per džiazo festivalį, tiek per Jūros šventę automobilį nuvairuoju pas draugus į kiemą Mažajame kaimelyje, – rado išeitį ponas Aurimas. – Bet toji išeitis – irgi ne stebuklas, nes kelias dienas turi važiuoti į miesto galą, kad pasiimtum savo automobilį ir tada jau važiuotum, kur reikia“.

Geriausia – dalyvauti

Laima Šliogerienė, gyvenanti Teatro aikštėje, sakė esanti toje barikadų pusėje, kurioje festivaliu džiaugiamasi, nepaisant nepatogumų, triukšmo ir šiukšlių.

„Geriausiai šventėje dalyvauti pačiam, tuomet niekas nekliūva“, – sakė ji.

Ponia Laima pripažįsta, kad ne visi senamiesčio gyventojai yra dideli džiazo gerbėjai. Be to, juk šeimos gyvena su mažais vaikais, slaugomais ligoniais.

„Tuomet festivalio metu iš senamiesčio pabėgti neįmanoma. Manau, kad ateityje festivalis išsikels į didesnes erdves, nes ir Teatro aikštėje jau darosi ankšta. Šiaurės Ragas ar atsiveriančios Klaipėdos piliavietės erdvės – tinkamiausios vietos, kur renginius nebetrukdytų niekam“, – svarstė architektė, tikinti, kad jau kitas festivalis iš senamiesčio išsikels.

Šventės „kvapai“ ir garsai

Jono gatvės gyventojos Liubovės Batrakovos būstas – kiek atokiau nuo pagrindinės festivalio veiksmo vietos. Bet gaudesys ją „užmigdo“ ir pažadina nuo „Meridiano“ pusės. Kol moteris pati dalyvauja koncertuose, jai tas festivalis labai patinka, tačiau kai pareina namo, norėtų tylos.

„Ką padarysi, juk ne kiekvieną dieną, tik kelias paras per metus“, – šypteli moteris.

Vis dėlto ji akcentavo nemalonias visų švenčių pasekmes – šlapimu dvokiančius kiemus.

„Na, trūksta mūsų žmonėms kultūros, o valdžiai – valios išspręsti tualetų reikalus“, – sakė ji.

Patys galvoja apie nepatogumus

Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorius ir siela Vytautas Grubliauskas, tapęs Seimo nariu, nuo festivalio nenusišalino. Kaip ir anksčiau, jis ir šiemet ves festivalio koncertus bei pristatys atlikėjus.

Paklaustas, ar festivalio organizatoriai sulaukia senamiesčio gyventojų priekaištų dėl patiriamų nepatogumų, V. Grubliauskas sakė: „Tiesioginių priekaištų ar kokių kategoriškų reikalavimų iš miestelėnų nėra tekę išklausyti. Kai festivalio renginiai persikėlė iš Laikrodžių muziejaus kiemelio į Teatro aikštę, patys galvojome, kaip apsaugoti gyventojus nuo neišvengiamo diskomforto, kurį, be abejonės, patiria didesnė jų dalis. Apie tai galvojome ir šiemet. Todėl „Muzikinio angaro“ renginius iš Menininkų namų kiemelio perkėlėme į aikštę prie „Meridiano“. Šiemet koncertai Teatro aikštėje prasidės valanda anksčiau, atitinkamai anksčiau ir baigsis. O trečiąją festivalio dieną – sekmadienį, kai žmonėms tikrai reikia poilsio prieš darbo savaitę, šurmulys baigsis prieš vidurnaktį. Taip esame užsibrėžę“.

Gražina Juodytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.