Brandos egzaminai ir šiemet tęsis iki vasaros vidurio, jų grafiko Švietimo ir mokslo ministerija nepakoregavo
Pasibaigus pirmajam mokslo metų pusmečiui abiturientai rimčiau pradeda galvoti apie brandos egzaminus. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu šiemet prailgintas egzaminų pasirinkimo ir patvirtinimo laikas: apie tai, kokius egzaminus laikys, dvyliktokai privalo apsispręsti iki kovo 1 dienos.
Pakartotinė sesija – paskutinį kartą
Svarbiausia šių metų naujovė – abiturientai, be kitų valstybinių, galės laikyti ir informacinių technologijų egzaminą. Jo metu bus tikrinami mokinių programavimo pasiekimai, gebėjimai ir įgūdžiai. Dvyliktokai ir pedagogai mano, kad tai bus kietas riešutas. Pirmąjį – matematikos – egzaminą abiturientai laikys gegužės 17 dieną. Iki to laiko jie privalės išlaikyti informacinių technologijų, užsienio ir lietuvių kalbų įskaitas.
Pagrindinė sesija baigsis birželio 14 dieną, pakartotinė – liepos 10 dieną. Taigi abiturientų, jų tėvų ir mokytojų viltys, kad egzaminai baigsis anksčiau ir mokiniams nebereikės jausti didelės nervinės įtampos, ir šiemet sužlugo. Tikimybė, kad valstybinių egzaminų užduočių vertintojai nevers rezultatų laukti beveik visą mėnesį, irgi nedidelė. Pakartotinė sesija šiemet vyks paskutinį kartą – kitų metų laidos abiturientai, suklupę per valstybinius ar mokyklinius egzaminus, jų perlaikyti nebegalės.
Pasak Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, atsakingos už egzaminus Zitos Blėdienės, abiturientams bus leidžiama laikyti brandos egzaminus tada, jei jie, pasibaigus mokslo metams, turės tų dalykų patenkinamus pažymius. Tie, kurių žinios iš vieno ar kito dalyko įvertintos neigiamai, vėliau (skirtingai negu pernai) neturės galimybės juos išsitaisyti ir egzaminus laikyti tais pačiais metais. Tai jie galės daryti per kitą brandos egzaminų sesiją. Šiemet bus didinama mokyklos direktoriaus atsakomybė. Jam suteikiama teisė atitinkamus mokyklinius brandos egzaminus pripažinti išlaikytais, jei mokiniai buvo dalykų olimpiadų 1-3 vietų laimėtojai arba išlaikę tarptautinius užsienio kalbos brandos egzaminus.
Pedagogai rašys taškus
Užsienyje besimokantiems ir ten baigiantiems vidurinio ugdymo programą moksleiviams toje šalyje irgi bus leidžiama laikyti valstybinius brandos egzaminus. Jie tai galės daryti pakartotinės sesijos metu, jei švietimo institucijos vadovas sutiks egzaminus vykdyti. Sprendimą dėl leidimo laikyti pasirinktus egzaminus ir jų vykdymo vietos ir tvarkos priims Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorius.
Kaip ir praėjusiais mokslo metais, šiemet visiems dvyliktokams reikės laikyti 2 privalomuosius lietuvių gimtosios kalbos egzaminus – testą ir teksto interpretaciją bei ne daugiau kaip 5 pasirenkamuosius egzaminus.
„Versmės” vidurinės mokyklos direktorė Arija Radvilienė mano, kad dabar pedagogams pats atsakingiausias metas – padėti dvyliktokams apsispręsti, kokį egzaminą laikyti. „Žinome, kad negalime varžyti mokinių laisvės ir pasirinkimo, tačiau ne visi objektyviai vertina savo galimybes, todėl neretai nusivilia. Laikydamas valstybinį, o ne mokyklinį egzaminą ne vienas rizikuoja ir dažnai per jį suklumpa”, – sako direktorė. Jos teigimu, pedagogai nėra patenkinti naująja vertinimo sistema – per mokyklinius egzaminus jie dvyliktokų žinias vertina tik taškais, o galutinį pažymį parašo NEC. Pedagogė mano, kad tobulintini ir kiti dalykai. Lietuvių kalbos teksto interpretacijos egzaminas, jos įsitikinimu, turėtų būti pasirenkamasis, o ne privalomasis, jį galbūt galėtų rinktis tik humanitarai.
Mokymo programos – sudėtingos
Maironio gimnazijos direktorės Daivos Garnienės įsitikinimu, egzaminų grafikas galėtų būti gerokai lankstesnis – nenormalu, kad sesija tęsiasi iki liepos vidurio. „Ministerija vis žada patobulinti egzaminų laikymo tvarką, bet pažadų nevykdo, – teigia pedagogė. – Įtampa laukiant galutinių rezultatų būna per daug didelė, be to, dalis pedagogų negali laiku išeiti atostogų”. Direktorės nuomone, nelogiška po valstybinių egzaminų lyginti mokyklų pasiekimus, nes esą ne visi mokiniai turi vienodas galimybes samdytis korepetitorius. Dėl to, kad mokymo programos labai sudėtingos, niekam nekyla abejonių, dalis dvyliktokų nepajėgia visko gerai išmokti.
Pasak direktorės, informacinių technologijų valstybinio egzamino niekas iš gimnazijos dvyliktokų nesiryš laikyti, nes kursas sunkus, bijomasi per egzaminą suklupti. Panašiai teigė ir V.Kudirkos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rita Morkūnienė: abiturientams šis valstybinis egzaminas atrodo nelengvai įkandamas, todėl kažin ar bus norinčiųjų jį laikyti. Pedagogės teigimu, labai aukštai iškelta ir biologijos egzamino reikalavimų kartelė. „Programa tokia plati, kad per pamokas mokiniai viso kurso tikrai nespės išeiti. Buvome priversti šiai disciplinai skirti papildomų valandų, – sakė R.Morkūnienė. – Mobilias grupes sudarėme ir „A” lygiu besimokantiesiems lietuvių, anglų kalbų, matematikos”. Pavaduotojos teigimu, norminis žinių vertinimas per valstybinius egzaminus pedagogams jau nebeatrodo toks baubas kaip anksčiau – ir vidurinės mokyklos, ir gimnazijos esą „pastatomos” į vieną gretą, visiems taikomi vienodi kriterijai.
Kaip ir kasmet, egzaminus turės galimybę perlaikyti ir ankstesnių laidų abiturientai. Jie, taip pat pakartotinėje sesijoje dalyvausiantys šiųmečiai dvyliktokai, tai galės daryti bazinėje mokykloje. Šiemet tokia mokykla, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, patvirtinta S.Daukanto vidurinė, kuriai patikėta nagrinėti ir brandos egzaminų apeliacijas.
Aldona Kibirkštienė