Kolaboranto vardas – visam laikui

Maskvai pavaldžios komunistų partijos Kauno padalinio buvęs vadovas Rimvydas Tvarijonas vakar iš Kauno apygardos teismo išėjo nekalbus ir sutrikęs.

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija – pirmininkas Arūnas Paštuolis, teisėjai Regina Majauskienė, Romualdas Lincevičius – paskelbė galutinį išteisinamąjį nuosprendį dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Laikinoji sostinė“ žurnalistui Arūnui Dambrauskui.

Su okupacine valdžia kolaboravęs sovietinis veikėjas šį žurnalistą kaltino jį apšmeižus.

Vakarykščiame nuosprendyje teigiama, kad žurnalistas nepadarė jokio nusikaltimo, o tik priminė visuomenei ankstesnę R.Tvarijono, kuris ėmė varstyti merijos duris, veiklą.

Kauno apylinkės teismo teisėjas 62 metų Kęstutis Petkevičius, kuris pats praeityje buvo Kaišiadorių paukštyno komunistų partijos sekretorius, A.Dambrauską buvo pripažinęs kaltu ir skyręs jam 50 tūkst. litų baudą R.Tvarijono moralinei žalai atlyginti.

Galvos, ką toliau daryti

Vakar „Lietuvos ryto“ paklaustas, kaip vertina aukštesniojo teismo sprendimą, R.Tvarijonas buvo lakoniškas: „Niekaip nevertinu. Išgirdau, ir tiek – galvosiu, ką toliau daryti“,

Prieš tai šis kolaborantas kartu su advokatu neslėpė noro savos teisybės ieškoti net Strasbūro žmogaus teisių teisme.

Rėmėsi istorine tiesa

Teisėjų kolegija, išteisindama žurnalistą, pavadinusį R.Tvarijoną kolaborantu bei perversmininkų štabo vadovu, palaikiusiu ryšius su okupacine kariuomene, rėmėsi istoriniais faktais.

„1989 metų gruodžio 19-23 dienomis skilus LKP susikūrė Mykolo Burokevičiaus vadovaujama LKP (SSKP).

Kartu su M.Burokevičiumi bei Juozu Jermalavičiumi, kenkusiais atsikūrusiai Lietuvos valstybei, buvo ir R.Tvarijonas, kuris iki 1990 metų rugsėjo 29 dienos vadovavo LKP (SSKP) Kauno skyriui.

Pastarasis šį faktą pripažįsta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, Aukščiausiajai Tarybai 1990-ųjų kovo 11 dieną priėmus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo“, SSRS vadovybė kaip atsaką į tai 1990 metų balandžio mėnesį paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą – turėdama tikslą sugriauti Lietuvos ekonomiką, sukelti nepasitenkinimą Lietuvos Vyriausybe.

Šios ekonominės blokados metu R.Tvarijonas ir toliau vadovavo LKP (SSKP) Kauno skyriui ir neprisidėjo prie svetimų jėgų panaikinimo Lietuvos teritorijoje, Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymo“, – teigiama nuosprendyje.

Neturėjo nagrinėti skundo

Jau seniai nekyla abejonių, kad LKP (SSKP) padalinys darė didelę žalą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei, todėl vėliau buvo uždraustas.

R.Tvarijono kolaboravimas su okupacine valdžia, teismo nuomone, įrodytas, todėl žurnalisto žodžiai nėra prasimanymas.

Į Kauno apylinkės teismą, prašydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn žurnalistą, R.Tvarijonas kreipėsi privataus kaltinimo tvarka.

Tokiose bylose kaltinimo teisę turi pats nukentėjusysis. Todėl jis turėjo pateikti faktus, kurie paneigtų jo bendradarbiavimą su SSKP, vadovavimą perversmininkų štabui bei okupacinės kariuomenės kariškių perdavimą žiniasklaidai.

Sovietinis veikėjas to nepadarė, todėl jo skundas negalėjo būti priimtas nagrinėti.

Teisėjas K.Petkevičius, negrąžinęs R.Tvarijonui skundo, prisiėmė pareigą pats surasti, surinkti, patikrinti ir įvertinti būtinus faktus, tačiau to nepadarė.

Skandalingą nuosprendį praėjusiais metais paskelbęs K.Petkevičius vakar nuo ryto darbe skundėsi, kad jam skauda sprandą, ir ketino vykti pas gydytoją. Po pietų teismo rūmuose jo jau nebuvo.

Pusseserių žodžiai – kartūs

Nagrinėjant žurnalisto A.Dambrausko skundą Kauno apygardos teismo vakar salėje sėdėjo ir dvi R.Tvarijono pusseserės.

Moterys neslėpė savo požiūrio į giminaitį ir apgailestavo, kad nebuvo pakviestos liudyti.

Viena moterų „Lietuvos rytui“ kalbėjo: „Jeigu toks žmogus kaip R.Tvarijonas būtų pripažintas esąs teisus, nežinau, ką reikėtų galvoti apie mūsų valstybę“.

Išgirdusi, kad žurnalistas išteisinamas, ta pati R.Tvarijono pusseserė replikavo: „Dabar R.Tvarijono vietoje aš išvažiuočiau iš Lietuvos“.

Sovietinis veikėjas, nirštantis, kad yra vadinamas kolaborantu, paklaustas apie jo tėvo sesers dukterų poziciją, atsakė: „Tai – dėl turtinių santykių“.

R.Tvarijonas teigė esąs nekaltas, kad senelis savo žemę paliko jam vienam.

Skandalas – ir dėl krosnies

Nuosprendis už tiesos žodį žurnalistui A.Dambrauskui – tai ne vienintelis teisėjo K.Petkevičiaus skandalingas poelgis.

Prieš penkerius metus jis, pasitelkęs policijos konvojaus pareigūnus, mėgino aiškintis santykius su krosnį jam mūrijusiu meistru.

Nurodęs konvojavimo kuopos vadui meistro adresą, K.Petkevičius liepė atvesti šį į Kauno apylinkės teismą. Teisėjas savo kabinete meistrui įsakė raštu patvirtinti, kad šis atiduosiąs pinigus už neva netinkamai atliktą darbą – krosnies dūmai jam graužė akis.

„Lietuvos rytui“ paskelbus šį faktą visuomenei, K.Petkevičiui buvo pasiūlyta savo noru nusivilkti teisėjo mantiją, tačiau jis tai padaryti kategoriškai atsisakė.

Nors šiam teisėjui buvo iškelta drausminė byla, jis liko dirbti.
Jadvyga Pekarskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.