Kietas riešutas

Vakarai bei Rusija ir Kinija nesutaria, kaip sutramdyti atomines Irano ambicijas

Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms nepavyko Rusijos ir Kinijos įtikinti, kad prieš Iraną, siekiantį įsigyti atominį vėzdą, reikia imtis kuo griežčiausių veiksmų. Deryboms visiškai nutrūkus, neatmetama ir karinės jėgos panaudojimo galimybė, nors kai kurie apžvalgininkai ir kariškiai tai vadina beprotybe.

Dialogas nutrūko

Londone dvi dienas vykusiame specialiame pasitarime, kuriame dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos nuolatinių narių (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos ir Kinijos), taip pat Vokietijos atstovai, nepavyko susitarti, kokių priemonių reikia imtis, kad pavojingos Irano ambicijos būtų pažabotos.

Paskutiniu momentu Teherano pareigūnai pareiškė, kad jie vėl norėtų tęsti derybas su vadinamuoju Europos trejetu – Vokietija, D.Britanija ir Prancūzija, tačiau jų atstovai nurodė, kad tai būtų įmanoma, bet su viena sąlyga: Iranas privalo nutraukti visus branduolinius tyrimus.

Teheranui atsisakius tai padaryti, dialogas nutrūko. Vakar Europos trejetas skubiai parengė rezoliuciją, kurioje raginama problemos svarstymą perduoti JT Saugumo tarybai. Pastaroji Teheranui galėtų paskelbti ekonomines sankcijas.

Tačiau tokiam variantui nepritaria Rusija ir Kinija, Irane turinčios strateginių interesų. Jos abi, kaip JT Saugumo tarybos nuolatinės narės, gali bet kokį joje svarstomą nutarimą blokuoti, nes turi veto teisę. Tuo pat metu Maskva pabrėžia savo, kaip tarpininkės aštriame konflikte, vaidmenį.

Siekiama didžiosios valstybės statuso

Rusija Irane šiais metais turėtų baigti statyti atominę elektrinę ir iš to uždirbti maždaug milijardą dolerių. Maskva Teheranui tiekia daug ginkluotės. Iraniečiai praėjusių metų pabaigoje Rusijoje nusipirko priešraketinių kompleksų.

Rusija, aktyviai tarpininkaujanti konflikte, kilusiame tarp Irano ir Vakarų, siekia susigrąžinti didžiosios valstybės statusą, nurodo Prancūzijos laikraštis „Liberaton” ir priduria: „Maskva, prieštaraujanti vieno poliaus pasaulyje, kuriame dominuoja JAV, idėjai, pabrėžia savo požiūrio į Irano problemą specifiką ir gina regione savo interesus, įskaitant ir geopolitinius”.

Maskva vis dėlto atsidūrė keblioje padėtyje. „Ji nenori dėl Irano visiškai sugadinti santykius su Vakarais, bet kartu siekia apginti savo interesus šioje svarbioje Artimųjų Rytų valstybėje”, – teigia britų laikraštis „Financial Times”.

Dar vienas karas Artimuosiuose Rytuose?

Dialogui nutrūkus, vis garsiau skamba balsai tų, kurie siūlo prieš Iraną panaudoti jėgą – sunaikinti jo atominius objektus. Jau kalbama ir apie datą, kada tokie smūgiai būtų smogti – tai galėtų įvykti kovą.

Tiesa, Vakaruose oficialūs pareigūnai apie tai nekalba. Ten sakoma, kad Iranas bus spaudžiamas visais kitais būdais. Tačiau analitikai kelia klausimą kitaip: ką reikės daryti, jeigu Iranas jokiam spaudimui nepasiduos?

JAV senatorius Džonas Makeinas šiomis dienomis kalbėjo visai atvirai: „Būtų didžiausia beprotybė tvirtinti, kad mes bet kokiomis aplinkybėmis nepanaudosime jėgos”. Pasak įstatymų leidėjo, „tik vienas dalykas gali būti blogesnis, negu Jungtinių Valstijų karinės jėgos panaudojimas – tai Iranas, mosuojantis atomine bomba”.

JAV politikams didžiausią galvos skausmą kelia agresyvi Teherano pozicija Izraelio atžvilgiu. Irano lyderiai ne kartą pareiškė, kad Izraelis neturi teisės egzistuoti, o prezidentas Mahmudas Achmadinedžadas praėjusių metų pabaigoje sakė, kad žydų valstybė „turi būti ištrinta iš pasaulio žemėlapio”. Izraelis Irane paniekinamai vadinamas ne kitaip, kaip „sionistų valstybė”.

Vakaruose būgštaujama, kad Iranas prieš Izraelį bet kokia dingstimi gali panaudoti atominį ginklą, kuriam nugabenti priemonių turi pakankamai.

JAV yra įsipareigojusios užtikrinti Izraelio saugumą, ir Vašingtonas tai nedvejodamas padarys bet kokia kaina.

Nafta kaip ginklas

Iranas – vienas didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje. Šios šalies valdžia neslepia, kad reikalui esant panaudos „naftos ginklą”. „Mes turime pakankamai priemonių ginti savo teises. Tiems, kurie su Iranu kalba piktai, mūsų reikia dešimt kartų daugiau negu jų mums”, – pareiškė šiomis dienomis prezidentas M.Ahmadinedžadas.

Iranas pastaruoju metu smarkiai sustiprino savo pozicijas. „Tos pozicijos sutvirtėjo tiek ekonomikoje (dėl smarkiai padidėjusių naftos kainų), tiek tarptautinėje arenoje”, – laikraščiui „Izvestija” sakė Artimųjų Rytų problemų specialistas Vladimiras Sažinas. – Iraniečiai jau nesibijo, kad pateks į „blogų” valstybių gretas. Ir Vakarų Europai, ir Japonijai, ir Indijai – visiems reikia Irano naftos. Todėl Teheranas mano, kad niekas prieš jį nesigriebs ekonominių sankcijų – dėl tos pačios naftos – ir nepuls jo branduolinių objektų”.

Pavadino beprotišku žingsniu

Karinės jėgos panaudojimas prieš Iraną, siekiant neleisti jam vykdyti savo branduolinę programą, būtų visiškai beprotiškas žingsnis, vakar pareiškė Prancūzijos gynybos štabo viršininkas.

„Manau, kad vis dar yra kelių deryboms, kurie dar nebuvo išmėginti”, – sakė generolas Anri Bantežea Prancūzijos radijui „Europe 1”.

„Nemanau, kad būtų protinga svarstyti karinių veiksmų galimybę, siekiant neleisti Iranui vykdyti savo branduolinę programą. Tai Artimuosiuose Rytuose paskatintų baisią dramą. Manau, kad šiuo metu tai būtų tiesiog beprotiška”.

Analogiškai mano ir kiti karo ekspertai, nurodantys, kad Irano armija yra didelė (maždaug milijonas žmonių) ir gana gerai ginkluota.

Ši armija turi vidutinio nuotolio veikimo raketų, kurios gali nuskrieti beveik pusantro tūkstančio kilometrų. Tai suteikia galimybę smogti smūgius ne tik Izraeliui, bet ir JAV bazėms, esančioms regione.

Tačiau ekspertai įspėja, kad Iranas turi dar vieną galimybę, kaip atkeršyti Amerikai, jei ji vis dėlto ryžtųsi atakuoti branduolinius objektus: jis blokuotų strategiškai svarbų Ormūzo sąsiaurį, per kurį iš Persijos įlankos Amerikos žemyno link plaukia tanklaiviai su nafta, o tai turėtų katastrofiškų padarinių viso pasaulio ekonomikai.

Leonas Žalys

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.