Įvykus nelaimingam įvykiui darbe, nukentėjusiajam yra išmokama atitinkama socialinio draudimo kompensacija. Iki šių metų visos įmonės „Sodrai” už savo darbuotojus mokėjo vienodo dydžio, t.y. 0,3 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoką.
Nuo 2006 m. sausio 1 dienos, siekiant skatinti draudėjus labiau rūpintis savo darbuotojų sauga ir sveikata darbe, šių įmokų tarifas yra diferencijuojamas atsižvelgiant į įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių. Naująją diferencijuotų socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką pristato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėja Alfreda Šatrauskienė.
– Kokio dydžio nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas už savo darbuotojus darbdaviai mokėjo iki šiol ir ar šių lėšų pakakdavo atlyginti nukentėjusiesiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe?
– Iki šių metų visi darbdaviai mokėjo vienodo dydžio įmokas- 31,0 proc. nuo savo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos. Patys apdraustieji moka 3,0 proc. Šios įmokos pasiskirsto penkioms draudimo rūšims (pensijų socialiniam draudimui; ligos ir motinystės socialiniam draudimui; sveikatos draudimui; nedarbo socialiniam draudimui; nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui).
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui visi darbdaviai mokėjo – 0,3 proc. nuo darbo užmokesčio sumos. Iš šių įmokų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai nukentėjusiems darbe asmenims, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio, moka vienkartines arba periodines išmokas. Pvz., dėl nelaimingo atsitikimo darbe žuvus darbuotojui, žuvusiojo šeimos nariams išmokama vienkartinė išmoka, kuri yra 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (100*1084=108400 Lt). Teisės aktuose nustatytais atvejais žuvusiojo šeimos nariams yra mokamos dar ir periodinės kompensacijos. Vienkartinės bei periodinės išmokos skiriamos ir patiems nukentėjusiems darbe. Išmokų dydis ir mokėjimo periodiškumas priklauso nuo traumos ar susižalojimo sunkumo bei apdraustojo asmens gautų pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos, dydžio.
– Kodėl nuspręsta diferencijuoti šias įmokas? Ar dėl to padidės garantijos apdraustiesiems?
– Pagal bendrą draudimo principą socialinio draudimo įmokų dydį paprastai apsprendžia tai, kokias garantijas ar kokias išmokas norima suteikti apdraustajam. Vis dėlto, yra įmonių, kuriose darbuotojai dažniau susižaloja darbe ar net žūva, kitose rečiau arba nėra nei vieno nukentėjusiojo. Darbdaviui pačiam nereikia mokėti išmokų nukentėjusiems, nes visas išmokas moka „Sodra” iš visų draudėjų bendrai sumokėtų įmokų. Manoma, kad darbdaviai, neužtikrinę savo darbuotojams saugių darbo sąlygų ar neužtikrinę, kad jų darbuotojai patys būtų pakankamai drausmingi ir nenukentėtų, turėtų mokėti bent šiek tiek daugiau, palyginti su tais, kurie užtikrino, kad jų darbuotojai darbe nepatirtų rimtų traumų ir dirbtų saugioje aplinkoje.
Taigi, diferencijuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifą, siekiama skatinti draudėjus labiau rūpintis savo darbuotojų sveikomis ir saugiomis darbo sąlygomis. Įmokų tarifo diferencijavimas nukentėjusiesiems mokamų išmokų dydžiui įtakos neturės. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšų numatyta skirti darbdaviams, kurie jas galės panaudoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.
– Pagal kokius kriterijus įmonės priskiriamos skirtingoms įmokas mokančių įmonių grupėms?
– Priskiriant draudėją konkrečiai įmokos tarifo grupei bus vertinamas pas tą darbdavį įvykusių nelaimingų atsitikimų sunkumas, kiek darbuotojų nukentėjo dėl sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmių profesinių ligų, kiek darbuotojų žuvo. Taip pat turės įtakos bendras darbuotojų skaičius, nes sąlyginis draudėjo rizikingumo koeficientas bus skaičiuojamas 100 apdraustųjų. Tačiau bus įskaitomi tik tie nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus, jie bus pripažinti draudiminiais. Draudėjų rodikliai bus skaičiuojami pagal 3 kalendorinių metų duomenis, neįskaitant paskutiniųjų metų, buvusių prieš pat tuos, kuriems įmokų tarifai yra patvirtinti. Pvz., paskirstant draudėjus įmokų tarifų grupėms 2006 metams bus vertinami draudėjų duomenys už 2004, 2003 ir 2002 metus. Be to, dar reikėtų pažymėti, jog iš tų trejų metų didžiausią įtaką draudėjo rizikingumo rodikliams turi paskutinieji metai, o ankstesnieji metai yra vertinami su tam tikru mažėjančiu koeficientu.
Nuo šių metų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui įmokos yra trijų dydžių: 1,0 proc.; 0,53 proc.; 0,28 proc. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika atskiri draudėjai priskiriami kuriai nors vienai grupei ir turės mokėti įmokas pagal tai grupei Seimo patvirtintą draudimo įmokos tarifą. Draudėjus priskirti konkrečioms tarifų grupėms patikėta Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai, kuri yra sudaryta trišaliu principu (dalyvauja darbuotojų ir darbdavių interesams atstovaujančių organizacijų bei valstybės institucijų atstovai.)
– Ar bus atsižvelgta į nelaimingus atsitikimus kelyje į darbą ar iš darbo, ar tik į tuos, kurie įvyko darbo vietoje?
– Pagal šiuo metu galiojančią metodiką bus vertinami tik nelaimingi atsitikimai, įvykę darbe. Draudėjo įmokos tarifo dydžiui įtakos neturės nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę dėl trečiųjų asmenų kaltės, arba įvykę kelyje į darbą ar iš darbo, bei nelaimingi atsitikimai darbe, kurie pagal požymius yra priskirtini lengviems nelaimingiems atsitikimams.
– Įmokų dydis svyruos nuo 0,28 iki 1,0 proc. Skirtumas palyginti nedidelis. Ar šio proceso administravimo išlaidos neviršys pagal naująją tvarką surinktų įmokų sumos? Kas ir kaip patikrins, ar visos įmonės perskaičiavo įmokų dydį, ar perskaičiavo teisingai?
– Iš tiesų įmokos kitimo diapazonas yra nedidelis, nors yra šalių, kur tarifo kitimo ribos yra gerokai didesnės. Tokios ribos yra suderintos su socialiniais partneriais, t.y. darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijomis.
Kaip ir kiekviena naujovė, įmokų tarifo diferencijavimas, be abejo, pareikalaus papildomų sąnaudų. Fondo valdybai reikės koreguoti draudėjų ataskaitų formas, sukurti programinę įrangą ir kt.
Visų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo teisingumą tikrina Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai. Ši įmoka nėra išskirtinė, todėl patikrinimai bus vykdomi bendra tvarka.
– Ar nustatytas padidintas tarifas galės būti sumažintas, jei įmonėje nelaimingų atsitikimų skaičius sumažės?
– 2006 metais darbdavio mokamos įmokos tarifas nebus 31 proc., o bus didesnis arba mažesnis. Tai priklausys nuo to, kuriai tarifų grupei draudėjas bus priskirtas. Draudėjai, priskirti I tarifo grupei, turės mokėti 31,7 proc.; priskirti II grupei – 31,23 proc., o į trečiąją grupę patekę draudėjai – 30,98 proc. Šis tarifas tvirtinamas vieneriems kalendoriniams metams. Kiekvienais metais draudėjų rizikingumo koeficientas bus skaičiuojamas vis iš kito laikotarpio (pasislinks per vienerius metus), todėl tikėtina, kad draudėjai gali kasmet patekti vis į kitą įmokos tarifo grupę.
– Ką darbdaviai turėtų žinoti dėl lėšų gavimo iš „Sodros” prevencinėms priemonėms įgyvendinti ?
– Jau šiais metais įmonės gali gauti lėšų iš „Sodros” biudžeto, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencinėms priemonėms įgyvendinti.
Darbdaviai turėtų suskubti dėl lėšų 2006-iems metams iki vasario 10 d. prašymus skirti lėšų ir kitus dokumentus pagal Lėšų, skirtų nelaimintų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės nutarimu, pateikti Valstybinei darbo inspekcijai. Prašymai priimami Valstybinės darbo inspekcijos administracijoje (Algirdo g. 19, 03607, Vilnius).
Šiomis lėšomis gali pasinaudoti bet kuri Lietuvos įmonė, įstaiga, organizacija ar kitokia organizacinė struktūra, kuri pasiūlys efektyvesnį prevencijos priemonių, susijusių su profesinės rizikos šalinimu ir mažinimu, projektą.
Dalia Milkevičienė