Jau kuris laikas naftos gavybos įmonės svarsto galimybes, kaip panaudoti verslovėse išgaunamas atliekines dujas, kad jos nebūtų deginamos fakeluose be naudos.
Bendrovė „Minijos nafta” yra pateikusi pasiūlymų Danijos fondui „DanishCarbon.dk” dėl investicijų panaudojant atliekines dujas automobilių dujų gamybai, elektros jėgainėse, sukamose dujiniais varikliais, dujų panaudojimo šiltnamių ūkiuose ir kt.
Neseniai Danijos interesams atstovaujanti delegacija aplankė „Minijos naftos” versloves ir su gargždiškiais naftininkais aptarė šių projektų galimybes. Projektas įdomus tuo, jog paremtas apyvartinių taršos leidimų pirkimu iš naftos gavybos įmonės. Tai mūsų šalyje dar visai naujas dalykas, kurio tikslas – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.
Pastarųjų metų klimato pokyčiai kelia vis didesnį susirūpinimą. Kaip mažinti žmonijos veiklos sukeltą šiltnamio efektą buvo svarstoma jau seniai. Po ilgų derybų buvo pasirašytas ir pernai įsigaliojo Kioto protokolas, kurio esmė – pažaboti klimato kaitą, įvairiomis priemonėmis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą.
Dar iki Kioto protokolo įsigaliojimo Europos Sąjunga (ES) ėmėsi iniciatyvos mažinti taršą – 2003 metais nustatė prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apyvartiniais taršos leidimais sistemą. Pagal šią sistemą visos ES šalys privalo apriboti nustatytų ūkio šakų įmonių bendrą taršą anglies dvideginiu, išmetamu į atmosferą deginant iškastinį kurą ar vykdant cheminius gamybos procesus.
Bendros šalių taršos kvotos yra išdalijamos atskiroms įmonėms, suteikiant joms ribotą kiekį apyvartinių taršos leidimų. Lietuvoje už prekybą šiais leidimais atsakingas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.
Jei įmonių valdomi įrengimai atmosferą anglies dvideginio dujomis terš mažiau negu gaus apyvartinių taršos leidimų, jos galės tą apyvartinių taršos leidimų perteklių parduoti. Jei tarša bus didesnė už leidimų teršti kiekį, trūkstamą kiekį įmonės galės nusipirkti aukcionuose, biržose ar tiesiogiai iš kitų įmonių, turinčių apyvartinių taršos leidimų perteklių.
Įmonė, negalinti deklaruoti pakankamo kiekio apyvartinių taršos leidimų, turės mokėti 40 eurų už toną anglies dvideginio siekiančią baudą. Tad atsiranda ekonominė paskata investicijoms į naujas aplinkosaugines technologijas, nes už rinkoje parduotus sutaupytus taršos leidimus galima susigrąžinti dalį išlaidų.
Kioto protokole numatyta, kad Lietuva iki 2008-2012 metų sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 8 proc., lyginant su išmetimų kiekiais, nustatytais 1990 metais. Tačiau šiuo metu anglies dvideginio kiekiai, išmetami į atmosferą, jau yra beveik dvigubai mažesni, negu Lietuva įsipareigojusi pasiekti. Tuo tarpu kitos ES šalys, kaip antai Olandija, Danija nuolat skelbia konkursus taršos kreditų pirkimui Rytų ir Centrinėje Europoje.
„Danijos vyriausybė suinteresuota supirkti kuo daugiau apyvartinių taršos leidimų, kad palengvinti šaliai įsipareigojimų naštą dėl taršos mažinimo. Nors mūsų šalyje gana išvystyta alternatyvių energijos šaltinių – vėjo jėgainių – sistema, tačiau energijos gamyba, kurioje panaudojama rudoji anglis, išlieka vienas labiausiai aplinką teršiančių pramonės sektorių.
Taip pat įtaką aplinkai dėl anglies dvideginio išmetimų daro ir kitos pramonės šakos, transportas. Todėl mūsų šalyje privačios kompanijos įpareigojamos pirkti apyvartinius taršos leidimus iš biržų, fondų prie Vyriausybės arba pačios mažinti taršą. Kur ta tarša bus mažinama, ne taip svarbu, nes kiekvienas toks žingsnis prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo atmosferoje. Įmones prekyba taršos leidimais itin domina, nes tai pigiau, negu patiems investuoti į naujausias taršos mažinimo technologijas”, – „Vakarų ekspresui” sakė Danijos Aplinkos ministerijos atstovas Peteris Pedersenas.
„Minijos nafta” dirba su Danijos fondu „DanishCarbon.dk”, kuris vykdo atliekinių dujų, deginamų naftos gręžinių fakeluose, panaudojimo projektą. Tikimasi, kad jau po dviejų metų, įgyvendinus šį projektą, visose „Minijos naftos” verslovėse išgaunamos dujos nebebus deginamos be naudos, o bus panaudojamos kitose ūkio šakose.
Jolanta Beniušytė