M.Starkevičiūtė: Austrijos pirmininkavimas – proga ES naujokėms

Šiandien Austrija Europos parlamentui oficialiai pristatė savo pirmininkavimo ES programą. Neoficialiai programa svarstoma jau kelias savaites, o europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė praėjusią savaitę drauge su liberalų ir demokratų frakcijos komitetų koordinatoriais, vizito į Austriją metu, turėjo galimybę svarbiausias kryptis aptarti su kancleriu W.Schusseliu ir ministrais.

„Lietuvai labai svarbu suderinti ekonominių sprendimų priėmimą nacionaliniu lygmeniu su ekonominiais prioritetais, nustatomais pirmininkaujančios šalies programoje, nes tai leistų efektyviau ir sparčiau įgyvendinti reikalingas reformas. Be to, tai galimybė sustiprinti ekonominius ryšius su ES rinka, nes didėjanti Rusijos įtaka Lietuvos ūkyje gali pristabdyti gyvenimo kokybės augimo procesą. Nesena praeitis primena, kad artimas bendradarbiavimas su Rytų kaimynu, verslui gali turėti labai rimtų padarinių ir užkrėsti jį technologinio atsilikimo, žmonių interesų nepaisymo bei kriminalizuotų struktūrų įsigalėjimo virusais”, – pažymėjo Europos Parlamento narė.

Pasak M.Starkevičiūtės, Austrijos siūlymuose didelis dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo, ypač šeimos verslo, plėtrai. Šis verslas sulauks didesnės paramos tiek iš ES fondų, tiek nacionaliniame lygmenyje. Ketinama mažinti biurokratinius reikalavimus ir sudaryti galimybes smulkioms ir vidutinėms įmonėms veikti kaimyninėse šalyse, taikant savo šalies pelno mokesčio mokėjimo taisykles.

Mažesnių Lietuvos miestų ūkyje smulkus ir vidutinis verslas (SVV) jau dabar vaidina svarbų vaidmenį, todėl jo interesai turi aiškiai atsipindėti Vyriausybės politikoje.

„Reikia, kad ES struktūrinių fondų parama būtų nukreipiama smulkių įmonių modernizavimui, teikiant joms neatlygintiną pagalbą techninių projektų parengimui ir administravimui. Panaši programa turėtų būti įgyvendinama ir kaime. SVV gali lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių globalios rinkos reikalavimų, kai masinė gamybai persikelia į Azijos šalis. Tokia politika padėtų išvengti ir Rusijos verslo įtakos Lietuvos rinkoje augimo, nes Rusijos verslininkai paprastai investuoja į stambius objektus. Be to, tai sumažintų ES paramos „išplovimo” iš Lietuvos galimybės”, – sakė M.Starkevičiūtė.

Europarlamentarė informavo, kad Austrija įdiegė naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiavimo tvarką ir dabar siūlo ją pradėti savanoriškai taikyti visoje ES. Šis taip vadinamas „grįžtamojo apmokestinimo” būdas numato, jog PVM mokamas tik tuomet, kai prekė pasiekia vartotoją, o ne jai judant per tarpininkus. Austrijos vyriausybė pasiekė puikių rezultatų ir padidino savo PVM įplaukas, pradėjusi šį metodą taikyti statybų sektoriuje.

Pasinaudodama Austrijos pasiūlymu Lietuva gali patobulinti atsiskaitymų sistemą statybos sektoriuje, nes dabartinei tvarkai trūksta skaidrumo – sukuriamos galimybes pinigų plovimo operacijoms, taip vadinamų karuselinių PVM pasisavinimo schemų įgyvendinimui, šiame sektoriuje fiksuojamas neaiškios kilmės kapitalo dalyvavimas.

„Pripažindama, kad ES egzistuoja daug įvairių socialinių modelių, Austrija neturi ketinimų juos suvienodinti, bet numato skirti didelį dėmesį socialinės paramos teikimo tvarkos supaprastinimui. Socialinės paramos efektyvumas yra aktuali problema ir Lietuvai, nes sudėtinga pašalpų teikimo sistema sukuria didelį ir brangų jų administravimo mechanizmą. Tuo pat metu socialiniai partneriai neturi reikiamų įgūdžių ir žmonių, kad būtų galima efektyviai įsisavinti iš ES socialinių programų teikiamą pagalbą”, – sakė europarlamentarė.

Žinoma ekonomistė pažymėjo, kad tvarus ekonomikos augimas nemaža dalimi priklauso nuo efekyvios finansų rinkos plėtros, todėl artimiausią pusmetį Austrija ketina mažinti barjerų, stabdančių vieningos ES finansų rinkos susikūrimą, skaičių. Šių problemų sprendimas turės teigiamą įtaką ir Lietuvos finansų rinkos plėtrai. Šiuo metu dėl tarpinių grandžių finansinių paslaugų sektoriuje verslas ir gyventojai moka daug didesnius aptarnavimo mokesčius nei vidutiniškai ES. Brangiau kainuoja ir investavimo, draudimo bei savanoriško pensijinio draudimo produktai. Įvedus privalomą skaidrią paslaugų kainų struktūrą sumažės aptarnavimo kainos, išryškės darbo efektyvumas, o šalies investuotojai galės tiesiogiai išeiti į ES rinką, aplenkdami neefektyviai dirbančias tarpines institucijas. Tai padidins ir operacijų skaidrumą šalies vertybinių popierių rinkoje, kurioje dabar padėtis primena 1995-uosius, kai buvo vykdoma nemažai fiktyvių sandorių norint išgryninti neteisėtai įsigytą turtą.

Europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė ketina aktyviai dalyvauti sprendžiant aktualias finansų sektoriaus problemas, nes gruodžio mėnesį ji buvo išrinkta Europos Parlamento finansinių paslaugų forumo vykdančiojo komiteto viceprezidente. Šios institucijos paskirtis – sudaryti galimybes pagrindinių ES finansinio verslo atstovų ir Europos parlamento narių bendradarbiavimui pervarkant ES finansų rinką.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.