Iki visiškos laimės trūksta tik kūdikio

Visi, kas ją pažįsta dar nuo „Dinamikos” laikų, neabejojo – vieną dieną ji sugrįš į sceną.

Ir štai ji po beveik dešimt metų trukusio „atokvėpio” vėl dainuoja. Buvusi „Dinamikos” vokalistė Irma Jurgelevičiūtė – Sėlenienė, išbandžiusi žmonos, namų šeimininkės ir net verslininkės amplua, sako be muzikos negalinti gyventi. „Turiu būti scenoje, – tikino moteris. – Man net nepažįstami žmonės gatvėje sakydavo: „Kada tu vėl dainuosi?! Tu turi būti scenoje!”

Duetas su tailandiete

– Pirmasis Jūsų solinis albumas „Laikas” pasirodė praėjusiais metais. O štai jau šiemet savo klausytojams žadate pristatyti naują. Kuo šis skirsis nuo ankstesnio?

– Pirmasis buvo lyriškesnis. Todėl šį kartą iškėliau sau uždavinį sukurti daugiau linksmesnių dainų. Iš viso naujajame albume bus maždaug 11-13 dainų. O pasirodys jis greičiausiai dar vasarį, gal net vasario 14 dieną. Vėliausiai – kovo pradžioje.

– Daugelis Jus atsimena dar nuo „Dinamikos” laikų. Ar pasikeitė Irma per tuos kelerius metus?

– Manau, kad pasikeitė. Daugelis, išgirdę mane dainuojant, sako, kad nuo to laiko pasikeitė net mano balsas. Išties „Dinamikos” laikais buvau tik atlikėja, grupės dalis. Dažniausiai dainuodavau Ginto (Gintautas Brokas – grupės „Dinamika” įkūrėjas – Aut. past.) sukurtas dainas. Nors ir dabar mano dainoms žodžius rašo kiti autoriai, prie kūrybinio proceso prisidedu ir aš. Kad ir idėjomis, kurios gali kilti bet kur ir bet kada. Vėliau bendromis jėgomis jos tampa dainomis. Bet be manęs neapsieinama ir kuriant muziką. Pavyzdžiui, būtent aš sumaniau, kad vieną dainą atliksiu kartu su tailandiete, kurią sutikau viešėdama Tailande. Ši daina skamba išties įspūdingai. Juk tailandiečių kalba ypač egzotiška, jie netgi taria raides ypatingai.

Aistra – kelionės

– Prasitarėte, kad Tailande lankėtės net keletą kartų. Kur dar teko apsilankyti?

– Apie keliones galėčiau pasakoti ir pasakoti. Tai mano aistra. Net ne aistra – gyvenimo būdas. Man trisdešimt treji, o jau lankiausi kokioje penkiolikoje šalių. Manęs klausia, kodėl nenusiperku geresnio buto, o aš sakau: kam man jis? Aš ne dėl naujų batų, kitų daiktų gyvenu. Didžiausias malonumas – kelionės. Turime tradiciją rudenį kartu su vyru kur nors iškeliauti. Esu buvusi Malaizijoje, Singapūre, arabų šalyse. Ten išmokau ir kaljaną rūkyti. Teko dalyvauti ir arabiškose vestuvėse. Oi, čia galėtų būti atskira tema. Vis dėlto didžiausią įspūdį paliko Kambodža. Ten visi be galo laisvi. Jokios civilizacijos, jokio materializmo. Bent jau kol kas toks egzotiškas „kaimas”. Tikrai verta pamatyti.

– Galiu jau ant pirštų skaičiuoti Jūsų aistras: negalite gyventi be muzikos, kelionių. O kokią vietą Jūsų gyvenime užima šeima? Ar vyras neprieštaravo Jūsų sprendimui vėl grįžti į sceną?

– Šeima man svarbiausia. Šalia savęs turiu patį nuostabiausią vyrą, kuris mato, kokia aš grįžtu iš koncertų: pavargusi, bet tokia laiminga! Buvo laikas, kai užsiėmiau tik verslu. Turėjau vaizdo ir garso prekių parduotuves Vilniuje ir Kaune (čia dvi veikia iki šiol, dar vieną rengiamės atidaryti). Tačiau visada jaučiau, kad negaliu savęs apriboti ties viena veikla. Jei atvirai, aš iki šiol net sau negaliu pasakyti, kas yra Irma – žmona, verslininkė ar dainininkė. Matyt, esu „superplataus” spektro žmogus.

– Tačiau šalia šių Jus apibūdinančių žodžių nėra vieno – mama. Ar apie tai galvojate? Ar tokia veikla numatyta artimiausiuose Irmos planuose?

– Žinoma! Tai visada yra planuose. Galėčiau pasakyti, kad iki visiškos laimės man trūksta tik kūdikio. Nors išties ir dabar esu laiminga, tačiau apie vaikelį svajoju. Jei neišeis turėti savo, įsivaikinsiu. Padarysiu laimingą bent vieną vaiką. O jei dabar imčiau lauktis, eičiau mieste atkišusi pilvą ir drąsiai lipčiau į sceną. Kaip Madona! Manau, jokiems darbams vaikelis sutrukdyti negali.

Raimonda Mikalčiūtė