Gerbėjų aistros dėl „Eurovizijos” konkurso atrankos dalyvių persimetė į internetą. Neseniai pasirodė nauja svetainė, palaikanti klaipėdietį dainininką Edmundą Kučinską.
„Siųskime ne teisingus projektus, kaip iki šiol, siųskime talentą. Talentą, kuris Lietuvai seniai įrodė, kad žino tikros muzikos skonį. Talentą, kuris Lietuvai seniai įrodė, kad moka tą skonį perduoti visiems”, – rašoma svetainėje. Anoniminiai autoriai tvirtina, kad tai nėra oficiali E.Kučinsko ir ne jo gerbėjų svetainė. Pats dainininkas apie šią svetainę sužinojo tik iš „Klaipėdos” žurnalistų.
– Apie tą svetainę nežinau absoliučiai nieko. Nesu internetinis žmogus. Mūsų darbe yra trintis, konkurencija didelė, todėl atsiranda dirbančių juodą darbą. Tuo labiau kad internete niekas nepasirašo tikrų vardų, pavardžių. Jei tai iš tiesų yra mano gerbėjų sukurta svetainė, kuo aš labai abejoju, tada gerai. Per pastaruosius pusę metų atsirado tokių maniakų, kurie mane atakuoja žinutėmis, patarimais, pamokymais. Manau, kad vienas ir tas pats asmuo visa tai padarė. Tiesiog ieško kelių, ryšių susitikti su manimi.
– O kokie tie patarimai būna?
– Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį po laidos gaunu apie dvidešimt žinučių į mobilųjį telefoną, elektroninio pašto dėžutę. Iš pradžių giria, paskui patarinėja. Man tie patarimai – na, žinote… Vis tiek jau trisdešimt metų dirbu tą darbą, tai gal aš pasiliksiu teisę pats spręsti, kaip man rengtis, ką daryti. Pagaliau juk ne visada viskas išeina taip, kaip nori. Įsivaizduokite, jeigu dabar kiekvienas žmogus po laidos pradės varyti po 25 žinutes. Aš tiesiog išprotėsiu. Nesu iš tų žmonių, kurie nepriima kritikos. Priimu ją, bet tik protingą, pamatuotą. Šiaip mane pagiriamasis žodis labiau veikia, nei kažkokia nepelnyta kritika. Toms interneto svetainėms labai didelio dėmesio apskritai neskiriu, nemanau, kad jos turi kokios įtakos. Gali ją daryti kokią tik nori, kiek nori ten liaupsių sau prirašyti – tai nepadės, jei scenoje per tas tris minutes nepadarysi to, ką reikia.
– Šiuo metu tikriausiai atkakliai ruošiatės lietuviškai atrankai?
– Taip. Aš net nenorėčiau kalbėti apie pačią dainą, kol nėra viskas padaryta. Galiu pasakyti tiek – mano amžiaus žmogui nuostatai leidžia dalyvauti konkurse, man tai yra labai įdomu. Jau daug sykių sakiau, kad jei esi funkcionuojantis dainininkas šitoje rinkoje, tu turi dalyvauti. Kaip sportininkų komanda turi dalyvauti varžybose, taip ir dainininkas, jei tik jis sugeba. Manau, kad daugelis mūsų žymių dainininkų bijo, nes nenori rizikuoti. Ir dar yra vienas svarbus dalykas. Tikriausiai vienas iš svarbiausių – pažiūrėkite, kas dabar darosi mūsų muzikinėje rinkoje. 99 procentai dainų – išverstos užsienietiškos. Čia reikia autentiškos dainos. Savo repertuare devyniasdešimčiai procentų dainų muziką parašiau pats. Jaučiuosi stiprus šioje srityje.
– Muziką „eurovizinei” dainai pats parašėte?
– Muzika yra mano ir dabar esu jau beveik visu šimtu procentų įsitikinęs, kad pusė dainos skambės lietuviškai. Kita dalis – angliškai. Manau, kad tai bus ne minusas, o pliusas. Apie tą dainą galiu pasakyti tiek – jei viskas pavyks taip, kaip esu suplanavęs, tai ta daina nuskambės daug geriau nei prieš dvejus metus, kai nacionalinėje atrankoje užėmiau trečiąją vietą.
– Ar teko Jums girdėti ką nors apie savo konkurentus?
– Nieko negaliu sakyti neišgirdęs jų dainų. Projektą „LT United” vertinu labai skeptiškai. Manau, kad tiek Mamontovui, tiek Samui, tiek „skempui” tai yra visai ne jų teritorija.
– Prie jų prisijungė ir Marijonas Mikutavičius…
– Tai dar didesnis absurdas. Bet kol negirdėjau dainos, tol nieko negaliu sakyti. Bet manau, kad Mamontovas turi aukštai iškelti marškinėlius su užrašu „Popsas užkniso juodai” ir viešai atsiprašyti už šį posakį visų Lietuvos popgerbėjų. Tas projektas man atrodo juokingai. Be to, kuo toliau, tuo labiau „Eurovizijos” konkurse matosi, kad visi žmonės dainuoja. Iš tų visų išvardintų – tiek Mamontovas, tiek Marijonas, tiek Samas, tiek „skempas” – nė vienas nedainuoja. Galiu drąsiai tai sakyti. Marijonas stiprus savo kūryba, bet ne dainavimu. Taip pat ir Mamontovas, „skempas”. Apie Samą iš viso nėra ką kalbėti – tiek metų nedainavęs. Pabrėžiu, negirdėjęs dainos negaliu sakyti. Pati daina daug ką nulemia.
– Ar Jūs matote stiprių kandidatų atstovauti Lietuvai? Juk dar ir Sipavičius žada dalyvauti.
– Žiūrint, kokią dainą jis pasirinks. Jis turi patirties, yra gana plastiškas, judrus. Manau, jis elgiasi teisingai dalyvaudamas, o ne stebėdamas iš šalies ir kritikuodamas. Vėlgi tas Mamontovo projektas… Kodėl jie neina po vieną? Nes dalyvaujant keturiese bus lengvesnė atsakomybė. Nepasiseks – na ir kas? Jie neprapuls, jų akcijos Lietuvoje nesmuks. Pasižiūrėkite, beveik visi, dalyvavę „Eurovizijos” konkurse, yra nutilę. Kur Smilgevičiūtė? Ta pati Laura? Aivaras? Visos tos kalbos, kad mūsų niekas nesupranta, kad visi kvailiai, – reikia bent jau mokėti pralaimėti. O kodėl suprato latvius, estus? Ir ne vieną kartą! Manau, pas mus ne tą išrenka, ką reikia, nes čia labai daug užkulisinių srovių. Tos visos kalbos, kad „oi, mes ten būtume parodę”, – čia niekas negali žinoti, kaip jie būtų priimti.
Aš labai puikiai suprantu, kad šiuo metu net Lietuvoje laimėti pirmą vietą yra sunku. Ypač kai taip masiškai paaugliai skambinėja. Manau, toks Andrius (realybės šou „Kelias į žvaigždes” nugalėtojas – A.K.), jei tik dalyvautų konkurse, iš karto praeitų. Bet tikriausiai bent kiek mąstantis žmogus supranta, kad tai yra absurdas. Tikiuosi, kad publika vertins pagal tai, ką mato, ir pagal tai, ką girdi. O ne pagal tai, ar jiems ta pavardė simpatiška, ar ne.
– Ar esate aktyvus, ar pasyvus žiūrovas? Ar balsuojate už patikusį dainininką?
– Balsuoti tikrai nebalsuoju. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo labai silpna atranka. Buvo labai lengva ją praeiti. Manau, kad tie konfliktai kilo dėl to, kad nebuvo užtikrinta galimybė prisiskambinti. Antra, absurdiška, kai už dalyvį, kuris Lietuvai atstovaus „Eurovizijoje”, balsuoja tik penki su puse tūkstančio žmonių. Juk realybės šou – po šimtą septyniasdešimt tūkstančių. Patį konkursą žiūriu įdėmiai, nagrinėju, įsirašau medžiagą. Žiūriu kaip profesionalas – ką dainuoja, kaip šoka, kiek žmonių scenoje, ką jie daro, kas laimi ir kodėl. Galiu pasakyti, kad geriausiųjų dešimtukuose nematau jokių kuriozų ir nesusipratimų. Gal tik vieną kitą.
Pernai atrankoje nedalyvavau todėl, kad neturėjau tinkamos dainos. Bet tokių, kokios skambėjo, turėjau keturias ar net penkias. Maniau, kad jos per silpnos. O jei netyčia būtų išsiuntę mane – ką tokiu atveju daryti? Naujojoje dainoje, jei tik viskas pavyks, kaip sugalvojau, atsiskleis ir šou, ir melodija. Man ji atrodo stipri. Šiek tiek ironiška, parodiška daina, svarbiausia, kad ji – ekspresyvi, net kiek agresyvi. Kai pradėjome repetuoti su šokėjais, man ji vis labiau patinka. Bent jau ramiai naktimis miegosiu, nes stengsiuosi padaryti viską, ką galiu. O kaip jūs norite, taip balsuokite. Šį kartą, jei padarysiu, viską, ką suplanavau, ir man per balsavimus nepasiseks, bus tikrai apmaudu.
– Jūs ir save išskiriate?
– Išskiriu. Pati daina buvo visai nieko, bet numeris silpnas. Todėl nelabai jaudinausi, kad nelaimėjau. Aš tai viešai sakiau. Dar ankstesni metai… A! Galiu vieną išskirti – „Bavarijos” „Mes čia”. Manau, kad tuo metu ji būtų puikiai atrodžiusi. Tai vienintelė daina, kuri galėjo „sužaisti”. Reikia nepamiršti, kad pati „Eurovizija” keičiasi. Kai kurie nugalėtojai užkelia karteles arba laiko lygiai. Pavyzdžiui, Ruslana tą kartelę labai pakėlė. Jos numeris buvo labai stiprus.
– Esate nusiteikęs kovingai?
– Taip. Būtų teisinga ir moralu, jei šį kartą Lietuvai atstovautų kas nors iš vyresnių. Tuos, kurie yra muzikaliai išprusę ir nejaučia alergijos mano dainavimui, kviečiu palaikyti mane.
Aurelija Kripaitė