„Rytprūsiški likimai” – Klaipėdoje, Tilžėje, Mozūrijoje, Gumbinės apskrityje, Kuršių nerijoje gyvenusių žmonių biografijos, užrašytos vokietės žurnalistės ir kino režisierės Ullos Lachauer. Lietuvių kalba knygą išleido leidykla „Baltos lankos”.
„Rytprūsiškų likimų” atsiradimą įkvėpė geležinės uždangos Europoje kritimas. Istoriniais 1989 m. aš pradėjau interviu seriją. Ir nesvarbu, kur lankiausi – Vokietijoje ar Lietuvoje, Kanadoje ar Izraelyje – visur kalbantis atrodė, kad atsidariusios valstybių sienos atvėrė ir mano pašnekovų lūpas, kad jie netikėtai pajuto poreikį prisiminti praeitį”, – rašo autorė.
Iš interviu serijos U. Lachauer 1994 m. išleido knygą „Tiltai iš Tilžės. Susitikimai su Prūsijos Rytais ir Rusijos Vakarais”, 1996 m. išėjo antroji jos knyga „Rojaus kelias. Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimai”. 2001 m. „Baltos lankos” ją išleido lietuvių kalba. „Rytprūsiškuose likimuose” autorė pasakoja pelkių gyventojos Erdmutės Gerolytės, nuo vokiečių naikinimo stovyklos išgelbėto žydo berniuko Benno Gritzmacherio, panelės iš aukštesniojo visuomenės sluoksnio Annos Becker, po nesėkmingos santuokos tapusios joanite ir dirbusios medicinos seserimi Kuršių nerijoje ir Rytų Berlyno intelektualo komunisto Wolfgango Buddraus biografijas. Visus šiuos žmones sieja jau išnykęs iš žemėlapio, jų gimtasis kraštas Rytprūsiai ir to krašto netekties patirtis.
„Šių žmonių gyvenimo istorijos daugiau išskirtinės nei tipiškos, tad ne tiek atskleidžia bendrą to krašto žmonių likimą, kiek liudija, kokios skirtingos gali būti tėviškės netekties dramos. Šios labai asmeniškos biografijos koreguoja paplitusią nuomonę, kad tremtis – grupinė patirtis, o milijonų panašaus likimo tremtinių prisiminimai nedaug kuo skiriasi”, – įsitikinusi autorė.