Valdančioji dauguma ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai, įsitikinęs opozicinės Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.
Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad valdančiosios daugumos atstovai viešumoje ne kartą įrodinėję, kad dabartinė neeilinė Seimo sesija yra šaukiama tam, kad būtų svarstomos Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių mero rinkimų, galiausiai jų net neįtraukė į Seimo posėdžių darbotvarkę.
„Tokiais veiksmais dabartinė valdžia ir toliau rodo visišką nepagarbą Lietuvos žmonėms, kuriems, anot valdžios, visiškai užtenka nuolatinės žodinės propagandos, bet ne realių darbų. Blogiausia, kad viešųjų ryšių dėka prisiekinėjanti meilę savivaldai ir savarankiškumui, iš tiesų dabartinė valdančioji dauguma, užsimojo ją sunaikinti”, – mano Algis Čaplikas.
Vienas iš tokių praktinių savivaldos griovimo žingsnių – daugumos suprojektuota Konstitucijos 134 straipsnio pataisa, kuri stipriai praplėstų Valstybės kontrolės funkcijas ir suktų šalį ypač centralizuotos valstybės modelio link.
Konkrečiai, Seimo daugumos atstovai nori, kad Valstybės kontrolei būtų suteikta teisė prižiūrėti ne tik tai ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas bei vykdomas valstybės biudžetas, bet ir tai, kaip su savo turtu elgiasi bei biudžetą vykdo Lietuvos savivaldybės.
„Sąmoningai ar nesąmoningai valdančiosios daugumos politikai siūlo, akivaizdžiai ribojant savivaldybių teises, centralizuoti šalies valdžią. Toks trumparegiškas ir vienadienės naudos siekimu persunktas žingsnis yra akivaizdus posūkis valdomos demokratijos link”, – įsitikinęs opozicinės Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.
Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje centralizuota savivaldybių kontrolė yra vos keliose valstybėse – Prancūzijoje, istoriškai turinčioje gilias centralizuoto valdymo tradicijas, bei Jungtinėje Karalystėje, kurios valstybės sąrangos modelis taip pat gerokai skiriasi nuo kontinentinės Europos. Tuo tarpu, Skandinavijos šalyse (Danijoje, Švedijoje), kurių patirtį Lietuva yra pritaikiusi įvairiose viešojo administravimo srityse, savivaldai būdingas ir skatintinas didelis savarankiškumas.
„Todėl, kas galėtų paneigti galimybę, kad Konstitucijos 134 straipsnio pataisa, atsirado po to, kai neseniai Valstybės kontrolės ir Seimo Audito komiteto vadovai apsilankė Didžiojoje Britanijoje, kur domėjosi šios šalies sukaupta audito sistemos patirtimi. Galima tik liūdnai pajuokauti, kas būtų laukę Lietuvos, jei mūsų šalies audito specialistai būtų buvę pasiųsti į komandiruotę į Braziliją, per garsiuosius šios šalies karnavalus”, – teigia liberalcentristas Algis Čaplikas.
Liberalcentristo įsitikinimu, toks fragmentuotas ir menkai motyvuotas valdančiosios daugumos politikų teikimas keisti Konstituciją, griauna ne tik ligšiolinį pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintą centrinės ir vietinių valdžių atskyrimo principą, bet ir gali pažeisti Lietuvos ratifikuotą Europos vietos savivaldos chartiją.
Liberalų ir centro sąjungos frakcija