„Žaliojoje savaitėje“ – ir lietuviški akcentai

Didžiausioje pasaulio maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje pristatomi išskirtiniai lietuviški gaminiai bei šalies galimybės

Lietuviški paklotai, rankdarbiai iš natūralių medžiagų, šalyje surinktos vaistažolės, mėsos gaminiai, tradiciniai patiekalai ir alus iki šios savaitės pabaigos vilios didžiausios pasaulyje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodos „Žalioji savaitė“ lankytojus.

Nors į Berlyne vykstančią mugę atvyko verslininkai, ūkininkai, sodininkai iš 53 pasaulio šalių, tačiau vienoje iš kelių dešimčių ekspozicijų salių įsikūręs dviaukštis Lietuvos stendas sulaukė nemažo lietuviškais gaminiais susidomėjusių lankytojų dėmesio.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pasidžiaugė, kad paroda suteikia galimybę užmegzti naudingus kontaktus ir deramai pasaulio kontekste pristatyti mūsų šalies potencialą.

Konkuruoja su 52 šalių atstovais

Tikimasi, kad iki šios savaitės pabaigos parodą aplankys daugiau nei pusė milijono lankytojų. Praėjusį savaitgalį atidarytoje parodoje jau apsilankė keliolika tūkstančių žmonių. Daugeliui jų nerūpėjo pranešimai apie vis naujus paukščių gripo atvejus, nors tam didelį dėmesį skyrė Vokietijos spauda, nuolat baugindama, kad savo gaminius pristatantys verslininkai ar ūkininkai į ekspozicijų sales gali atvežti ir užkrėstos paukštienos.

Milžiniškuose Vokietijos sostinės parodų rūmuose Lietuvos stendas neišsiskiria dydžiu (238 kvadratiniai metrai), tačiau daugelio lankytojų dėmesį atkreipia įspūdingo dydžio užrašas „Litauen“. Lietuviai vieni iš nedaugelio įrengė dviejų aukštų paviljoną.

Pirmąją parodos dieną, penktadienį, parodoje dalyvaujantys verslininkai sakė negalintys pasigirti dideliu susidomėjimu, tačiau savaitgalį situacija iš esmės pasikeitė. Nors dėl dėmesio mūsų šalies verslininkai konkuruoja su keliais tūkstančiais gamintojų ir pardavėjų iš 52 pasaulio šalių, tačiau bendrame kontekste pakankamai originaliai atrodę lietuvių pristatomi produktai priversdavo stabtelti ne vieną vokietį.

Parodoje – kauniečiai gamintojai

Šiemet parodoje savo produkciją pristato 8 mūsų šalies įmonės. UAB „Rovisa“ išrankiems Vokietijos vartotojams siūlo įvairius mėsos gaminius, tačiau šios kompanijos eksporto direktorius Linas Šeputis pastebėjo, kad lankytojai mieliau ragauja, o ne perka lietuviškus gaminius. „Paroda veiks dar ne vieną dieną, todėl tikimės užmegzti naudingų kontaktų“, – sakė L.Šeputis.

Kur kas daugiau vokiečių būriavosi prie žinomos Lietuvos vaistininkės-žolininkės Jadvygos Balvočiūtės stendo. Ji parodos lankytojams siūlo organizmą stiprinančių arbatų ir kitokių ekologiškų žolelių nuo įvairių negalavimų. Vaistininkė žaismingai stengiasi pristatyti savo gaminius, daugelis vokiečių mielai ragauja, anot J.Balvočiūtės, net nuo vyriškų negalavimų gydančias arbatas.

Kauno amatų centras „Verpstė“ į parodą atvežė lininių žaislų, užpildytų ekologiškais grikiais, indų, rankdarbių iš natūralių medžiagų bei medinių dekoratyvių žaislų. Parodos lankytojus domino tokie gaminiai, juo labiau kad 8-ame paviljone savo ekspozicijas įrengusios šalys viliojo vien egzotiškais patiekalais ir žemės ūkio produkcija. „Ragavau iš daugelio šalių atvežtų dešrų, jos labai panašios, bet tokius žaislus matau pirmą kartą“, – sakė Lietuvos stendą apžiūrėjusi vokietė Krista Sleichen. Savo šalies tradicijomis besidominti moteris mažai žinojo apie Lietuvą.

UAB „Akmedita“ siūlo paragauti konditerijos gaminių. Parodoje nematėme nieko panašaus į lietuviškus šakočius, nors konditerijos gaminius ir kitus saldumynus pristatė net gana egzotiškų šalių gamintojai, pavyzdžiui, Nepalo, Ganos ar Kenijos.

„Žaliojoje savaitėje“ savo produkciją pristato ir UAB „Gerovės konservų fabrikas“ bei V.Stankevičienės įmonė „Saimeta“, į Berlyną atvežusi pyrago ir ekologiškos duonos gaminių.

Domėjosi ir pačia šalimi

Pirmajame Lietuvos paviljono aukšte įsikūrė „Bernelių užeiga“, tačiau prie kelių laikino restorano staliukų dažniausiai sėdėjo ne parodos lankytojai, o, kaip juokavo kai kurie verslininkai, turistaujantys politikai. Kai kurie vokiečiai ragavo lietuviškų cepelinų, grybų sriubos bei alaus.

Daugelis parodos lankytojų neslepia, kad mugėje mieliau ragauja tuos gaminius, kurie siūlomi nemokamai. Kai penktadienį vykusio oficialaus žemės ūkio ministrės priėmimo metu svečiams buvo patiekti įvairūs užkandžiai bei gėrimai, šalies stendą apgulė ne tik kviestiniai svečiai, bet ir parodos lankytojai. Pastarieji dar iki priėmimo ėmė gerti patiektą vyną.

Daugelis parodoje savo gaminius pristatančių verslininkų pastebėjo, kad lankytojai domėjosi ne tik ekologiškais produktais, kitais gaminiais, bet ir pačia Lietuva. Daugeliui tapdavo naujiena, kad mūsų šalyje, kaip ir daugelyje ES valstybių, skatinamas ekologiškas žemės ūkis.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė sakė, kad paroda „Žalioji savaitė“ Lietuvai svarbi dviem aspektais. „Mūsų šalis tapo visaverte Europos Sąjungos nare, todėl kaip lygiateisis partneris dalyvauja visuose integracijos procesuose – kuriant bendrąją žemės ūkio politiką bei atstovaujant ES pozicijai derybose su Pasaulio prekybos organizacija. Lietuvai labai svarbu, kad vis didesnis vaidmuo šiuose procesuose tenka mažosioms šalims narėms“, – pastebėjo politikė.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas, užuot bendravęs su aukštais ES ir kitų šalių pareigūnais, dažnai tik stovėdavo šalia K.Prunskienės ir retai pasakydavo nors kelis žodžius. Ne itin intensyvią dienotvarkę buvo suplanavę ir kiti parodoje dalyvavę Seimo nariai.

„Vokietija yra viena svarbiausių mūsų partnerių. Paroda – tinkama vieta užmegzti kontaktus ir sudaryti kontraktus“, – įsitikinusi K.Prunskienė.

Baltijos šalys vilioja moliūgais ir paštetais

Didžiausia parodoje – Rusijos ekspozicija, šalis dalyvauja išskirtinėmis partnerės teisėmis. Populiariausias pristatomas gaminys – šios šalies nacionalinis gėrimas degtinė. Rusijos žemės ūkio ministras Aleksejus Gordejevas akcentavo, kad iki šiol Rusija aktyviausiai maisto pramonės ir žemės ūkio srityse prekiauja su Vokietija, Prancūzija, Austrija, JAV, Kanada ir Lietuva. K.Prunskienės manymu, Lietuva turėtų dar aktyviau išnaudoti Rytų rinkas.

Parodoje savo gaminius eksponavo ir kitų Baltijos šalių gamintojai. Latviai susirinkusiuosius viliojo įvairiomis degtinės ir alaus rūšimis, paštetu bei cukrumi paskanintomis spanguolėmis. Estai – konservuotais moliūgais, natūraliais gėrimais bei alumi.

Ši paroda populiari net tik Europoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių, atvykstančių parodyti naujausių maisto pramonės ir žemės ūkio pasiekimų, moderniausių technologijų, įtvirtinti rinkodaros pažangos ir formuoti žemės ūkio politikos. Šiemet parodos renginiuose dalyvauja žemės ir maisto ūkio ministrai iš 29 šalių. Įtempta ir K.Prunskienės dienotvarkė. Ji jau susitiko ne tik su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisare Mariana Fišer Boel, bet ir Baltijos, Skandinavijos, kitų užsienio šalių ministrais.

Remigijus Jurgelaitis

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.