Prezidento sudaryta darbo grupė ketina pateikti ne Teismų įstatymo pataisas, o visiškai naują įstatymą
Nuo praėjusių metų vasaros dirbanti darbo grupė, kurioje yra valstybės institucijų, mokslo įstaigų ir teismų atstovų, tvirtina, kad Teismų įstatymą reikia iš esmės perrašyti – nepakaks vien tik pataisyti jį kosmetiškai. Naujosios įstatymo redakcijos projektą darbo grupė Prezidentui Valdui Adamkui ketina pateikti pavasarį.
Siūlys rengti viešus konkursus
Darbo grupės vadovas, Prezidentūros Teisės departamento vadovas Haroldas Šinkūnas, „Kauno dienai” sakė, kad jau yra išskirtos trys pagrindinės Teismų sistemos reguliavimo sritys, kurias reikia labiausiai pertvarkyti. Tai – teisėjų atrankos sistema, teisėjų savivaldos sistema ir teisėjų atsakomybės reglamentavimas.
„Teisėjų atrankos sistema turi būti visiems suprantama ir pagrįsta objektyviais kriterijais, kad būtų aišku, kodėl vieni, o ne kiti žmonės tampa teisėjais”, – teigia H.Šinkūnas, pabrėždamas, jog dabartinėje sistemoje palikta per daug vietos subjektyviems dalykams, simpatijoms ar kokių nors interesų tenkinimams.
Taip pat ketinama siūlyti kandidatų atrankos procesą padaryti kuo skaidresnį ir viešesnį, kiek įmanoma labiau įtraukiant visuomenę.
„Mūsų darbo grupė yra sutarusi siūlyti, kad į teisėjo vietą būtų rengiami vieši konkursai – tokie, kaip ir priimant į darbą valstybės tarnyboje. Negali būti jokių slaptų ar nežinomų kandidatų. Apie kandidatus informacija turėtų būti skelbiama viešai ir iš anksto. Dabar gi tokios informacijos praktiškai nebūna pateikiama”, – kalbėjo Prezidento patarėjas H.Šinkūnas.
Pasak jo, šiais technologijų laikais visiškai nesudėtinga kandidatų atrankos procesą paversti viešų diskusijų objektu. Kandidatų pavardes galima būtų skelbti internete, o nuomonę ar informaciją apie kandidatus galėtų pateikti bet kuris visuomenės narys.
Visuomenė neinformuojama
Darbo grupė kritiškai nusiteikusi ir dabartinės teisėjų savivaldos sistemos atžvilgiu. Anot grupės vadovo, reikia naujai pažvelgti į tai, kaip formuojamos teisėjų savivaldos institucijos ir kokios yra jų funkcijos bei kompetencijos ribos.
„Dabar egzistuoja Teismų taryba, kurią sudaro 24 asmenys. Iš jų – 18 teisėjų, kurie yra arba teismų, arba jų skyrių pirmininkai. Tvarka tokia, jog jei jau esi tam tikro teismo pirmininkas, automatiškai esi ir Teismų tarybos narys. Tačiau tuomet tai yra ne teisėjų savivaldos, o teismų administratorių savivaldos institucija”, – aiškina H.Šinkūnas.
Todėl, pasak jo, verta aptarti idėją, kad į Teismų tarybą teisėjai būtų renkami, o ne patektų į ją tik dėl savo pareigų.
„Permainos būtinos ir sprendžiant teisėjų atsakomybės klausimus. Nes, tarkime, žiniasklaidoje nuskamba vieno ar kito teisėjo netinkamo elgesio atvejai, bet drausmine tvarka jie nebūna nubaudžiami. O net jeigu ir nubaudžiami, visuomenė apie tai nėra informuojama. Taigi būtina drausminės atsakomybės procedūras padaryti skaidrias ir matomas visuomenei”, – sakė H.Šinkūnas.
Darbo grupė Teismų tarybai jau pateikė kai kuriuos savo pasiūlymus, kurių įgyvendinimui nereikia keisti įstatymų.
Pasigedo kitų sričių specialistų
Buvęs teisėjas, o dabar Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius sako manąs, jog ir ši teismų sistemos reforma galinti būti trumpalaikė. Jis tvirtina ir šį kartą pasigedęs strateginio požiūrio į teismų sistemos pertvarką, kadangi įstatymo rengimo darbas iš esmės patikėtas vien teisininkams ir teisėjams, nors kartu turėtų dirbti ir daugybės kitų sričių specialistų.
„Tai, kas dabar vykdoma, tėra kosmetinės pataisos. Mes niekada neišspręsime teismų problemos, jeigu į ją nepažiūrėsime labiau strategiškai ir konceptualiai. Tokioje darbo grupėje turėtų dirbti anaiptol ne vien teisėjai ir teisininkai, kadangi tai yra politinis klausimas, lemsiantis teisminės valdžios vietą. Grupėje turėtų dirbti valdymo ir viešojo administravimo specialistai, psichologai, galbūt suaugusiųjų švietimo specialistai. Darbo grupėje galėtų būti ir teisininkų bei teisėjų, tačiau ne jie turėtų būti pagrindiniai ar juo labiau vieninteliai asmenys”, – tvirtina H.Mickevičius.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriui abejonių, kad bus sukurtas tobulas ir veiksmingas įstatymas, kelia ir tai, jog, pasak jo, šioje darbo grupėje yra tų pačių teisės specialistų, kurie kūrė ir 1994-aisiais priimtą Teismų įstatymą. Konstitucinis Teismas 1999 metais net 19 šio įstatymo straipsnių pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai.
Arūnas Ivaškevičius