Pernai Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų vadovai atsakingai įvertino Prezidento rugpjūtį duotą pažadą „kapoti galvas”, jei iš mirties taško nepajudės Kauno biologinio valymo įrenginių statyba. Spalį „Kauno vandenys” pasirašė sutartį su rangovais, todėl realios statybos prasidės šių metų birželį. Tarp didmiesčių kol kas tik buvusi laikinoji sostinė neturi nuotekas biologiškai valančių įrenginių.
Neigia įtartinus ryšius
Valstybės vadovas Valdas Adamkus pykčiu valdininkams pratrūko praėjusių metų rugpjūtį, kai viešėjo „Kauno vandenų” įmonėje. Tada prie apskrito stalo pasisodinęs atsakingus Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vadovus, jis domėjosi, kodėl aplinkos apsaugos projektams finansuoti Lietuva iki 2005-ųjų liepos 1 d. buvo panaudojusi tik 7 proc. Europos Sąjungos skirtos paramos.
„Spalio pabaigoje nepradėjus įgyvendinti „Kauno vandenų” projekto, pažadu, bus ieškoma priežasčių ir „kapojamos galvos”, – įspėjo V.Adamkus. Iki tol 65,6 mln. Lt vertės projektas dėl biurokratų kaltės nebuvo pradėtas įgyvendinti. Kauno politikams kilo įtarimų, kad APVA minėtame projekte proteguoja Italijos įmonę, todėl anksčiau skelbto konkurso rezultatus APVA anuliavo, ir paskelbė kitą konkursą. APVA vadovas Kastytis Tuminas neigia bet kokius įtartinus ryšius su privačiomis įmonėmis.
Teršalai bus išvalomi 95 proc.
„Kauno vandenų” generalinis direktorius Vilius Burokas sakė, kad Prezidento V.Adamkaus vizitas Kaunui buvo itin naudingas. „Spalį pasirašėme sutartį su rangovais, kurie šiuo metu rūpinasi techniniu projektu”, – teigė „Kauno vandenų” vadovas.
Biologinio valymo įrenginius statys Vokietijos kompanija „WTE Wassertechnik GmbH” ir Kauno bendrovė „Požeminiai darbai”, su kuriomis sutartis pasirašyta pernai spalį. „Pagal sutartį, įrenginiai turi būti pastatyti per trejus metus. Birželio pabaigoje gavus leidimą statybai, Kaunas biologinio valymo įrenginius pasistatys iki 2008 m. pabaigos”, – paaiškino V.Burokas.
Pusę lėšų projektui skyrė ES Sanglaudos fondas, 30 proc. išlaidų turėtų padengti valstybė ir 20 proc. Kauno miesto savivaldybė, kuri ir valdo „Kauno vandenų” akcijas. Iki šiol nuotekos Kaune buvo valomos tik mechaniškai. Į Nemuną nuotekos patekdavo išvalytos tik iki 75 proc. Nauji biologinio valymo įrenginiai nuotekas išvalys 95 proc. Neturėdami modernių biologinio valymo įrenginių, „Kauno vandenys” kasmet sumoka maždaug 3,5 mln. litų taršos mokesčio.
Kauniečiams vanduo brangs
„Iki šiol tik Kaunas neturėjo biologinio valymo įrenginių”, – akcentavo V.Burokas. Kiti Lietuvos didmiesčiai biologinio valymo įrenginius pasistatė dar sovietmečiu, todėl jiems modernizuoti reikėjo mažesnių investicijų nei Kaunui. Paklaustas, ar miestiečiams brangs vanduo, kai Kaune bus pastatyti šiuolaikiški nuotekų valymo įrenginiai, V.Burokas atsakė teigiamai. „Iš esmės kalbame apie naują paslaugą, kuriai teikti didės „Kauno vandenų” elektros energijos sąnaudos, – aiškino V.Burokas. – Šiek tiek, matyt, vanduo miestui brangs”.
Šiuo metu Kauno gyventojai už 1 kubinį metrą vandens moka 3,93 Lt. „Kauno vandenų” vadovas prognozuoja, kad stipriai nepabrangus elektros energijai ir bendrovėje įdiegus biologinio valymo įrenginius, kauniečiams vanduo gali pabrangti maždaug 20-30 centų už 1 kub. m. Tačiau V.Burokas nesiryžo prognozuoti galimo kainų šuolio. „Būtina įvertinti tai, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, verslo subjektams elektros energija gali pabrangti gana stipriai”, – sakė V.Burokas.
Panaudojo tik penktadalį paramos
K.Tuminas pripažino, kad Prezidento vizitas šiek tiek padėjo išjudinti projektą, tačiau nesureikšmino V.Adamkaus išsakytų žodžių.
„Nesiryžčiau pasakyti, kad Prezidentui pasakius, valdininkai staiga išsigando ir pradėjo dirbti, nes agentūra viską padarė taip, kaip ir turėjo būti”, – paaiškino K.Tuminas. – Tiesiog siekdami savo interesų, kažkas pūtė burbulą”.
Konkrečiau savo teiginio jis nedetalizavo.
Pagal Europos Sąjungos ISPA programą 2000-2004 m. projektams Lietuvoje skirta apie 600 mln. Lt. „Mūsų šalis jau pasirašė 90 proc. sutarčių ir įsipareigojimų”, – sakė K.Tuminas.
Pridėjus ir Sanglaudos fondo lėšas bendra Lietuvos ūkio paramos suma aplinkosaugos projektams jau perkopė 1,58 mlrd. Lt.
„Kol kas panaudota pinigų ir pasirašyta sutarčių už 253 mln. Lt”, – sakė APVA direktorius K.Tuminas. Tai reiškia, kad panaudotų lėšų suma kol kas siekia apie 17 proc. nuo bendros sumos, kurią Lietuvai skyrė Briuselis. Tačiau K.Tuminas atkreipė dėmesį į tai, kad paskutiniai susitarimai dėl 320 mln. Lt su ES buvo pasirašyti tik 2005-ųjų pabaigoje.
Gediminas Stanišauskas