Birželio 18 dieną, šeštadienį, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius švęs savo veiklos dešimtmetį.
Bajorų sąjunga visoje Lietuvoje šiuo metu vienija per 2 tūkst. savo kilmingas šaknis įrodžiusių asmenų. Šios organizacijos įkūrimo vienas iš iniciatorių Klaipėdoje Vytautas Rimgaila pasakoja, kad visi jos nariai itin puoselėja savo šaknis.
Priklauso riterių ordinui
Pasak V. Rimgailos, atliekančio Klaipėdos skyriaus sekretoriaus pareigas bei saugančio vertingus dokumentus, egzistuoja legimitacijos komisija, kuri, patikrinusi dokumentus, surašo protokolą bei pateikia savo rekomendacijas Bajorų sąjungos senatui. Šis arba patvirtina aukštą kilmę, arba atmeta. Jei atsakymas teigiamas, išduodamas bajorystės pripažinimo aktas.
Demonstruodamas savo genealoginį medį, kuriame, kad išliktų pavardė, fiksuoti tik vyrai, V. Rimgaila patikino, jog toliau jį tęsia jau minėdamas ir moteris.
„Tirdamas savo šaknis rinkau medžiagą iš didžiulės įvairovės šaltinių: spaudos, Valstybės centrinio archyvo, muziejų, kur tik ką radau. Mano pusbrolis saugo dokumentą, surašytą ant jaučio odos, kuriame minima Rimgailos pavardė”, – sakė vyriškis.
Pasirodo, bajoriškos sąjungos sekretoriaus šaknys siekia dar Vytauto Didžiojo laikus.
„Bajoras Fulgentas Rimgaila priklausė Jotvingių kryžiaus riterių ordinui, – tam kaip įrodymą ponas Vytautas rodo lotyniško XIX a. parašyto dokumento kopiją, kuriame patvirtinamas minėtas faktas. – Šis ordinas, beje, vėl atkurtas 2004 m. ir dabar vienija apie 40 narių. Tarp jų esu ir aš”, – pasakojo 78-erių V. Rimgaila.
Reikia domėtis kilme
Pašnekovas prisiminė, kad medžiagą apie savo kilmę pradėjęs rinkti atėjus nepriklausomybės laikams, mat sovietmečiu bijojęs pašaipų ir kitokių nemalonumų. Dabar savo namuose yra sukaupęs nemažą krūvą įvairiausių su giminyste susijusių dokumentų.
Paklaustas, kam įkurta tokia bajorų bendrija, sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus sekretorius pabrėžė, kad labai svarbu žinoti savo kilmę, giminės istoriją.
„Žmogus, nežinantis gimtųjų šaknų, yra lyg nudžiūvęs medis. Kiekvienas privalo tuo domėtis, ar būtų kilmingas, ar ne, turi žinoti, ką darė jo protėviai, kuo gyveno”, – tvirtino V. Rimgaila.
Jo teigimu, būtent domėjimasis savo šaknimis ir vienija bajorų organizaciją. Tačiau savo susiėjimuose jie kalbasi ne tik apie kilmę, bet ir įvairius kitus jiems svarbius dalykus. Retkarčiais savo lėšomis rengia ekskursijas, – štai neseniai keliavo į Kaltinėnus, – taip pat bendrai mini svarbias valstybines bei asmenines šventes.
Bajorų daugėja
Šeštadienį vyksiantį svarbų Bajorų sąjungos jubiliejų jos nariai tikisi linksmai paminėti Giruliuose, „Žuvėdros” stovykloje. V. Rimgailos teigimu, visus renginius savo lėšomis organizuojantys bajorai lauks svečių ir iš kitų Lietuvos miestų.
Pasak Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovo, Klaipėdos apskrities skyriui šiuo metu priklauso 123 nariai, 80 proc. jų, pašnekovo žiniomis, turi aukštąjį išsilavinimą.
Jauniausi yra 18-os ir 20-ies metų broliai Tomas ir Stasys Gvazdžiauskai, o vyriausia – 92-ejų Eugenija Jasinskytė-Mockienė. V. Rimgailos teigimu, organizacija vis plečiasi, stoja daug jaunų žmonių.
Lina Narbutaitė
„Vakarų ekspresas”