Būsimiems pensininkams – nerimo signalai

Prieš pusantrų metų pradėtos pensijų reformos svarbiausias tikslas – garantuoti didesnes pensijas – ne vienam žmogui gali likti popierine svajone.

Tai paskelbusi Valstybės kontrolė pasirėmė savo atliktu tyrimu.

Auditoriai daro prielaidą, kad maždaug trečdaliui žmonių, nutarusių dalį būsimos pensijos kaupti privačiuose pensijų fonduose, gresia pralošimas.

Nejaugi Lietuva suklydo, nepastebėjo galimų pavojų ar pasirinko ne tą reformos modelį? O gal kontrolieriai be reikalo skambina pavojaus varpais?

Tokius klausimus „Lietuvos rytas“ pateikė šios reformos architektei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei.

* * *

– Nemanau, kad Valstybės kontrolės išvados yra bauginančios.

Auditoriai neatrado nieko nauja ir nepasakė nieko tokio, apie ką nebūtume kalbėję ar ko nebūtume svarstę, kai pradėjome šią vieną sėkmingiausių Lietuvoje reformų, – iškart nuramino ministrė.

– Tačiau auditoriai teigia, kad privačiuose fonduose dalį pensijoms skirtų lėšų kaupiantys vyresnio amžiaus gyventojai gaus mažesnes pensijas nei tuo atveju, jei būtų nusprendę gauti vien tik „Sodros“ pensiją.

– Tokių atvejų gali būti. Tačiau žmonėms buvo nekart sakyta, kad priimant sprendimą reikia gerai pagalvoti ir paskaičiuoti.

Niekada nebuvo slepiama, kad, likus iki pensinio amžiaus keleriems metams, gaunant mažą atlyginimą, galbūt geriau yra nerizikuoti kaupti papildomos pensijos privačiame fonde.

Ir dabar ministerijos interneto svetainėje galima surasti garsiąją pensijų dydžio skaičiuoklę. Ji buvo pasmerkta dėl esą per didelio pesimizmo.

Kai kas netgi tvirtino, kad mes atbaidome žmones bei sudarome kliūtis reformai startuoti.

– Dabar žmonės patys turi nutarti, ar kaupti papildomą pensiją privačiuose fonduose.

Gal būtų paprasčiau, jei turėtume privalomą sistemą ir būtų nustatyta antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių amžiaus bei pajamų riba?

– Pensijų sistemos reformos modelį svarstėme 10 metų. Tai darė dviejų kadencijų Seimai, solidi tarpžinybinė komisija. Prieita prie nuomonės, kad geriau žmogui nenurodyti, ką daryti.

Jis pats turi mąstyti apie savo ateitį. Pats gali ir privalo nuspręsti, kaip jam elgtis su dalimi „Sodrai“ sumokamų mokesčių.

Mes netgi nesitikėjome, kad iš karto daugiau nei 40 procentų visiškai valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų dirbančių žmonių nuspręs pervesti dalį „Sodrai“ mokamų mokesčių į pensijų fondus.

Dabar pensijų reformos galimybėmis naudojasi jau 54 proc., arba daugiau nei 680 tūkst. žmonių.

Pusantrų metų rezultatai labai neblogi. Skirtingai nei, pavyzdžiui, gerokai anksčiau reformą pradėjusioje Lenkijoje, iki šiol nė viena įmoka nepasiklydo.

Fondų investicijos yra pelningos. Iš beveik 30 fondų tik keletas veikė prasčiau.

Tai, be abejo, trumpalaikiai rezultatai. Būna gerų, būna ir blogų metų. Tačiau kol kas pagrindo nerimauti nėra.

– Auditoriai pažymi, kad nei valstybė, nei fondai negarantuoja būsimos pensijos dydžio.

Fondams nesėkmingai investavus, pasekmės užgultų tik gyventojų pečius.

Galbūt iš tiesų vertėtų sukurti papildomų garantijų sistemą?

– Jei valstybė nuspręstų garantuoti, prisiimti atsakomybę dėl privačių fondų veiklos, kartu sukurtų paskatų jiems nesirūpinti savo veiklos rezultatais. Imtų administravimo mokestį, ir viskas.

Tačiau mes nusprendėme reguliuoti fondų valdytojų veiklą taip, kad netinkamo jų elgesio tikimybė faktiškai būtų lygi nuliui. Fiziškai pavogti pinigų iš fondų, naudojant dabar žinomus metodus, yra neįmanoma.

Galima tik blogai investuoti. Tačiau tokia rizika visada yra.

Jei kas nors pinigus laiko kojinėje, šias santaupas gali sumažinti infliacija.

Kai perki akcijas, taip pat nežinai, kokia jų vertė bus rytoj.

Siekiant sumažinti privačių pensijų fondų veiklos riziką, yra sukurta griežta kontrolės sistema.

Fondų priežiūrą vykdo ir Vertybinių popierių bei Draudimo priežiūros komisijos.

– Bet ir tokie fondai gali bankrutuoti?

– Pensijų fondas negali bankrutuoti. Bankrutuoti gali tik jo valdytojas. Fondo dalyvių ir fondo valdytojo lėšos bei turtas yra atskirti. Dėl investicijų pobūdžio gali sumažėti į fondą nukreiptų žmogaus lėšų suma.

Dėl to nuogąstaujantys žmonės turėtų rinktis konservatyvų investavimo būdą.

Tuomet uždarbis nebūna didelis, bet investuojant į Vyriausybės vertybinius popierius rizikos iš esmės nelieka.

Beje, norime pasiūlyti vieną įstatymo pakeitimą: įteisinti prievolę rekomenduoti vyresnio amžiaus žmonėms rinktis saugų investavimo būdą.

– Apskaičiuota, kad, palikus senąją tvarką, „Sodros“ pensijos šįmet padidėtų dar 15 litų, o kitais metais – du kartus tiek.

– Buvo pasiūlymų ne reformuoti sistemą, o tiesiog atidėti pinigus ateičiai, kaupti juos „Sodroje“, o vėliau panaudoti didesnėms pensijoms mokėti.

Aš penkerius metus dirbu ministre, prieš tai šešerius metus – viceministre.

Patirties turiu. Atvirai pasakysiu, jeigu būtų laisvų lėšų, jos neišvengiamai būtų išleistos. Nesvarbu, kas ir kaip jas kauptų.

Kiekvieną kartą svarstant biudžetą, ypač prieš rinkimus, prireikia po 2 mlrd. litų papildomų lėšų įvairiausioms išlaidoms. Jeigu būtume nusprendę, jog valstybė turi kaupti lėšas didesnėms pensijoms, mus pagrįstai galėtų kaltinti, kad gyvename tik viena diena.

Toks valstybinis kaupimas būtų prastas saugiklis. Todėl vertinu tuos politikus, kurie priėmė sprendimą pradėti pensijų reformą.

Prognozuojame, jog šiais metais į pensijų fondus pervesta „Sodrai“ sumokėto mokesčio dalis sudarys 0,5 mlrd. litų.

Pusę sumos perves „Sodra“, o kitą pusę – valstybė. Taip yra sušvelninamas poveikis „Sodrai“.

– Bet Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad fondai gauna visus pinigus iš „Sodros“ net ir tada, kai darbdaviai nesumoka jai socialinio draudimo mokesčio. Ar tai nepavojinga?

– Žmogus asmeniškai nėra atsakingas už darbdavį. Žmogus nekaltas ir neturi nukentėti, jei darbdavys vėluoja pervesti įmokas.

Juk „Sodra“ – tik institucija, kuri administruoja, teikia tam tikrą paslaugą.

Todėl „Sodros“ atskaitos taškas skaičiuojant pensijas arba kitas išmokas yra ne pervestos, o apskaičiuotos lėšos.

Šis principas galioja ir pensijų kaupimo sistemoje. Atsirandantis skirtumas tarp „Sodros“ gautų ir į fondus pervestų pinigų nėra didelis. Bent jau šiuo metu tai nekelia pavojaus „Sodrai“.

– Tačiau teigiama, kad iš šios reformos naudos turi tik verslas.

– Jei laimi verslas, laimi ir žmogus, ir valstybė. Kai buvo sunkūs Rusijos krizės metai, buvo blogai verslui, žmogui ir valstybei.

Ši reforma siūlo pagarbų požiūrį į žmogų. Jam suteikiama galimybė spręsti pačiam, pasirinkti tokį variantą, koks jam yra patrauklus ir naudingas.

Kitaip sakant, šioje reformoje nėra prievartos, bet ji skatina savarankiškai galvoti apie savo ateitį ir perspektyvas.

Savarankiškai sprendimus dėl pensijos priimantis žmogus pradeda kontroliuoti ir savo atlyginimą bei darbdavį.

Toks žmogus greitai supranta, kodėl jam yra nenaudinga gauti dalį algos nelegaliai, voke.

Jeigu nemokami mokesčiai, nėra galimybių senatvėje gauti didelę pensiją.

Todėl galiu drąsiai sakyti, kad ši reforma naudinga pirmiausia žmogui. Taip pat ir visai valstybei.

– Šįmet pinigus senatvei pensijų fonduose kaups daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, kuriems iki pensinio amžiaus liko 12 arba mažiau metų.

Manoma, kad būtent tokie asmenys gali gauti mažesnes pensijas, nei priklausydami tik „Sodros“ sistemai.

Ką daryti žmonėms, kurie suprato suklydę?

– Pensijų fondai privalo kartą per metus informuoti apie veiklos rezultatus. Jie turi suteikti informacijos visada, kai tik žmogus kreipiasi. Pasibaigus trejų metų terminui, jau kitąmet, bus galima keisti pensijų fondą.

Būsimasis pensininkas gali palyginti įvairių fondų veiklos rezultatus.

Manydamas, kad jo pinigai yra tvarkomi netinkamai, jis gali pasirinkti kitą fondą.

Jei žmogui svarbu kiekvienas litas, jis neturėtų rizikuoti ir, kaip jau sakiau, pasirinkti konservatyvų kaupimo būdą.

– Maždaug 46 procentai žmonių dar nesinaudoja reformos suteiktomis galimybėms. Ką patartumėte tiems, kurie svarsto, ką jiems daryti?

– Jeigu žmogus gauna minimalią algą, jei jam liko tik keletas metų iki pensijos amžiaus, jis neturėtų sudaryti sutarties su pensijos fondu.

Noriu, kad žmonės mane išgirstų. Fondų valdytojai gali kalbėti ir kitaip.

– Ar pensijų fondus turi pamiršti visi, kurie gauna minimalią algą?

– Ne. Jei iki pensinio amžiaus liko 18, 20 ar 25 metai, jis gali dalyvauti.

Nemanau, kad jaunas žmogus visą likusį gyvenimą gaus tik minimalią algą. Atlyginimai šalyje didėja. Tačiau kiekvienas pats turi planuoti savo gyvenimą, savo karjerą ir būsimas pajamas.

Jeigu iki pensijos liko tik keleri metai, kaupti pensiją fonduose apsimoka tiktai tiems, kurių mėnesio atlyginimas siekia 4-5 tūkst. litų.

Nepamirškime, kad yra numatyta galimybė pasiimti visą sukauptą lėšų sumą, jeigu pensininkas to nori. „Sodra“ tokių galimybių nesuteikia.

– Jei būtų galima pradėti iš pradžių, ką darytumėte kitaip?

– Nieko nekeisčiau. Manau, tai – geriausia iš visų Lietuvoje vykdytų reformų. Žmonės dalyvauja joje drąsiai ir energingai. Tik 17 procentų jų pasirinko konservatyvų lėšų kaupimo būdą.

– Ar jūs pati kaupiate pensijos dalį privačiame fonde?

– Taip. Ir man neblogai sekasi. Pasirinkau vidutinės rizikos investicijas.

Sąskaitoje yra daugiau pinigų, nei buvo pervesta į fondą.

Pensijų fondų pelningumas

II pakopos pensijų fondų rezultatai

Fondo valdytojas Fondas Pelningumas

per 2005 m. (proc.)

Vyriausybės obligacijų pensijų fondai

„Seesam gyvybės draudimas“ „Seesam“ obligacijų* 11,02

„Medicinos banko investicijų valdymas“ „Pensija 1“ 3,82

„Sampo gyvybės draudimas“ „Sampo pensija“ 3,08

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ „Lindra konservatyvus“ 2,74

„ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ „ERGO konservatyvusis“ 2,69

„Nord/LB investicijų valdymas“ „Nord/LB 1“ 2,65

„Hansa investicijų valdymas“ „Pensija 1“ 2,22

„SEB VB investicijų valdymas“ „VB pensija 1“ 2,21

„Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ „Europensija“ 1,75

„Finasta investicijų valdymas“ „Konservatyvus“ 1,12

„Parex investicijų valdymas“ „Parex pensija 1″* -0,69

Mažos akcijų dalies pensijų fondai (iki 30 proc.)

„Finasta investicijų valdymas“ Augančio pajamingumo 11,98

„Hansa investicijų valdymas“ „Pensija 2“ 7,13

„Nord/LB investicijų valdymas“ „Nord/LB 2“ 5,99

Vidutinės akcijų dalies pensijų fondai (30-70 proc.)

„Finasta investicijų valdymas“ Aktyvaus investavimo 21,56

„SEB VB investicijų valdymas“ „VB pensija 2“ 17,05

„ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ „ERGO Balans“ 16,06

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ „Lindra subalansuotas“ 13,87

„Seesam gyvybės draudimas“ „Seesam optimalus“* 12,61

„Hansa investicijų valdymas“ „Pensija 3“ 12,53

„Sampo gyvybės draudimas“ „Sampo pensija 50“ 10,69

„Nord/LB investicijų valdymas“ „Nord/LB 3“ 10,10

„Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ „Europensija plius“ 8,94

„Medicinos banko investicijų valdymas“ „Pensija 2“ 2,08

„Parex investicijų valdymas“ „Parex pensija 2“ 0,63

Akcijų pensijų fondai (100 proc.)

„Finasta investicijų valdymas“ Racionalios rizikos 28,18

„Sampo gyvybės draudimas“ „Sampo pensija 100“ 16,13

*Šie fondai pirmąsias lėšas iš „Sodros“ gavo praėjusių metų viduryje, tad investavimo rezultatai nėra lygintini su kitais fondais

Pastaba: pelningumas – investicinio vieneto vertės pokytis

III pakopos pensijų fondų rezultatai

Fondo valdytojas Fondas Pelningumas

per 2005 m.

Obligacijų pensijų fondai

„SEB VB investicijų valdymas“ „Pensija 1 plius“ 3,49

„Finasta investicijų valdymas“ „Finasta obligacijų pensija plius“ 0,86

Akcijų (mišrūs) pensijų fondai

„SEB VB investicijų valdymas“ „Pensija 2 plius“ 28,25

„Finasta investicijų valdymas“ „Finasta akcijų pensija plius“ 25,24

„Hansa gyvybės draudimas“ „Pensija 2 plius“ 13,76

„Nord/LB investicijų valdymas“ „Nord/LB papildoma pensija“ 9,97

„Hansa gyvybės draudimas“ „Pensija 1 plius“ 7,28

„Parex investicijų valdymas“ „Parex papildoma pensija“ 0,58

Pastaba: pelningumas – investicinio vieneto vertės pokytis

Šaltinis: bendrovių duomenys

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Būsimiems pensininkams – nerimo signalai"

  1. vytautaska

    Mano nuomonė tokia – dirbam, dirbdami mokam mokėsčius Valstybei, mokam socialiniam draudimui ir nusenę {nuvaryti} pensijas, jei dar sulauksim, privalom gauti iš valstybinės org. „sodros“ ar kitaip pervadintos.
    Privatūs fondai – tik pagal individualius pageidavimus ir savo riziką.
    Gyvenam jau ilgai be karo ir kitų pasaulinio mąsto suiručių, abejoju ar globaliai žiaurėjanti civilizacija šioje išsigimstančioje demokratijoje, dar ištvers bent 20-30 metų. o tada, SUDIE privatūs fondai.Ir lips Valstybei ant galvos likę visiškai nuskriaustais, nors nesaldu bus ir „sodrai“ ar kitaip besivadinančiai valstybinei struktūrai ir jos „kaupėjams“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.