Serialas be pabaigos

Medžioklės įstatymas ir jo pataisos tebekelia sumaištį ir neapibrėžtumą

Su Medžioklės įstatymu ir jo pataisomis susijusios peripetijos tampa vis labiau panašios į serialą be pabaigos. Taip atsitiko todėl, kad niekaip nesurandama vadinamojo aukso vidurio, kuriuo būtų patenkintos abi konflikto pusės – medžiotojai ir žemių bei miškų savininkai. Pastarieji tikina, kad medžiotojai tebepažeidinėja jų teises.

Po to, kai Seimas gruodžio pabaigoje priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kurios turėjo išspręsti tarp medžiotojų ir savininkų nesibaigiančius prieštaravimus, Prezidentas netrukus jas vetavo. Žinoma, Seimas gali apsieiti ir be valstybės vadovo pritarimo, tačiau įstatymo koregavimo reikalavę savininkai ir juos parėmę parlamentarai tikriausiai nenuleis rankų ir kovos toliau. Neatmetama galimybė, kad jie kreipsis net į Strasbūrą.

Atsakymo laukta dvejus metus

Grupė Seimo narių prieš dvejus metus kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis nustatytų, ar kai kurios Medžioklės įstatymo, priimto 2002-aisiais, nuostatos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Atsakymo teko laukti ilgai.

Pagaliau praėjusių metų gegužę KT konstatavo, kad Medžioklės įstatymo kai kurios nuostatos prieštarauja Konstitucijai, joje deklaruotiems nuosavybės neliečiamumo ir teisinės apsaugos principams.

KT nurodė, kad medžioklės plotams priskirtos žemės ar miško savininkas turi teisę medžioklę jo valdoje uždrausti, neprivalant išdėstyti tokio draudimo motyvų.

Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir Medžioklės įstatymo nuostata, kad privačios valdos savininkas turi teisę uždrausti joje medžioti tik tuo atveju, jeigu jis įrodys, kad medžioklės metu jo pasėliams ar miškui buvo daroma kokia nors žala.

Savininkų požiūris į pastarąją nuostatą buvo itin priešiškas – esą pamėgink įrodyti, kad per medžioklę miške galima jam padaryti kokią nors žalą. „Juk Lietuvoje nemedžiojami drambliai, kuriems išgabenti tektų pasitelkti specialią techniką”, – ironizavo du miško sklypus Prienų rajone turintis Jeronimas Baltrušaitis.

Įstatymą teko koreguoti

Seimas buvo priverstas Medžioklės įstatymą pakoreguoti. Po vasaros atostogų parlamentas susirengė pakeisti tas teisės akto nuostatas, kurias išpeikė KT.

Rugsėjo pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė pataisų projektui, kurį parengė Aplinkos komiteto pirmininko Antano Boso vadovaujama darbo grupė.

Projekte buvo numatoma, kad privačios žemės ar miško, kuris nuo seno priskirtas medžioklės plotams, savininkas gali uždrausti medžioti jo valdoje. Atitinkamą prašymą dėl medžiojimo jo valdoje uždraudimo savininkas privalo iki nustatyto termino pateikti atitinkamai savivaldybės komisijai, sudarančiai medžioklės plotų vienetus bei keičiančiai jų ribas. Privačioje valdoje leidžiama be leidimo sumedžioti tik sužeistą žvėrį.

Savivaldybės komisijai laiku negavus rašytinio reikalavimo uždrausti medžioti nuosavoje valdoje, būtų laikoma, kad jos savininkas neprieštarauja, jog ten bus medžiojama.

Nuostatas pavadino diskriminacinėmis

Praėjusių metų pabaigoje Medžioklės įstatymo pataisos, jas dar šiek tiek pakoregavus, buvo priimtos. Gruodžio 20 dieną pataisoms pritarė 50 Seimo narių, prieš – 10, 12 parlamentarų susilaikė.

Pataisų pagrindinė nuostata išliko tokia: žemės ar miško sklypo savininkui iki nustatyto termino raštu neuždraudus medžioti jam priklausančioje valdoje, bus laikoma, kad jis neprieštarauja, jog joje būtų medžiojama; be jo sutikimo galima medžioti tik sužeistą žvėrį.

Savininkų teises gynęs mišriai parlamentarų grupei priklausantis Seimo narys Rimantas Smetona tokias nuostatas pavadino diskriminacinėmis. „Ne žemės savininkas turi rūpintis, kad joje nebūtų medžiojama. Prašyti leidimo turi žmogus, norintis medžioti jo valdoje”, – per debatus Seime piktinosi parlamentaras.

Tačiau jo oponentas socialdemokratas Bronius Bradauskas turėjo savo argumentų. „Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių smulkiųjų savininkų, ne visada galima išsiaiškinti, kam vienas ar kitas sklypelis priklauso”, – samprotavo Seimo narys, žinomas kaip aistringas medžiotojas.

Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių medžiotojų ir apie 800 tūkstančių žemės ar miško savininkų. Suprantama, ne visi savininkai yra nusiteikę prieš medžiotojus, kai kurie patys medžioja.

Bet dauguma savininkų mąsto maždaug šitaip: jeigu aš esu savininkas, tai su manimi reikia skaitytis, o ne plūsti, kaip tai dažnai būna, pasakius medžiotojams kritišką žodį.

Prezidento veto

Prezidentas Valdas Adamkus, kaip anksčiau ir patį Medžioklės įstatymą, pataisas vetavo. Prezidento patarėjas Haroldas Šimkūnas valstybės vadovo poziciją aiškino tuo, kad „nuosavybės teisė, kaip prigimtinė konstitucinė teisė, negali būti neproporcingai apribota įgytosios teisės – medžioklės teisės – atžvilgiu”. Kitaip sakant, be žemės ar miško savininko leidimo jo valdoje medžioti negalima, net ir ieškoti sužeisto žvėries.

Prezidentas savo pataisose pasiūlė įteisinti „specialaus leidimo principą, kuris galiojo nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki 2002 metų”. Būtent 2002-aisiais buvo priimtas Medžioklės įstatymas, tebekaitinantis aistras.

Ar valdančioji dauguma bandys Prezidento atmestas pataisas „prastumti”, ar jas dar sykį taisys, kol kas nežinia.

Gyvūnai – valstybės nuosavybė

Paklaustas, kaip vertina su Medžioklės įstatymu ir jo pataisomis susijusias peripetijas, biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Pėtelis sakė: „Man iš karto buvo aišku, kad pataisas Prezidentas vetuos. Tokia buvo ir jo reakcija į patį Medžioklės įstatymą, kurį valstybės vadovas atmetė. Kadangi jis kritiškai įvertino šį teisės aktą, negalėjo pritarti jo pataisoms. Prezidento žingsnis buvo logiškas, nuoseklus”.

„Kauno dienos” paprašytas pakomentuoti valstybės vadovo atmestas pataisas, pašnekovas sakė: „Kaip medžiotojas jas vertinu teigiamai. Pirmiausiai turime atsižvelgti į tai, kad, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, medžiojamieji gyvūnai – valstybės, o jokiu būdu ne privačių asmenų nuosavybė. Jeigu tas ar kitas pilietis nenori, kad jo valdoje būtų medžiojami tie gyvūnai, jis turi teisę tai uždrausti, pranešdamas apie tai atitinkamai savivaldybės komisijai”.

Paklaustas, kaip jis vertina pareiškimus, kad pataisos, kaip ir pats įstatymas, pažeidžia savininkų teises ir Konstituciją, pagal kurią nuosavybė yra šventa ir neliečiama, pašnekovas sakė: „Jokių pažeidimų šiuo atveju nėra, kadangi, kaip minėjau, gyvūnai yra valstybės nuosavybė, į kurią savininkai neturi jokių teisių”.

Tuo tarpu kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse medžiojamieji gyvūnai yra ne valstybės, o teritorijos, kurioje jie veisiasi, savininko nuosavybė.

K.Pėtelis sakė, kad medžioklė, kaip laisvalaikio praleidimo forma, gali būti prilyginama grybavimui ar uogavimui.

„Grybauti ar uogauti privačioje valdoje nedraudžiama, niekam net į galvą nešovė tai daryti. Koks yra skirtumas, jei per tą patį mišką pereisiu su šautuvu ir kuprine ant peties ar su grybų pintinaite? Visai kitaip atrodytų, jei įstatymais būtų visiškai uždrausta koją įkelti į bet kurią privačią valdą. Bet juk taip dabar nėra”, – kalbėjo mokslininkas.

Savininkų nuomonė – priešinga

Tačiau dalis savininkų nesutinka, kad Medžioklės įstatymo pataisos nepažeidžia jų teisių. „Šiomis pataisomis mes paverčiami prašeivomis, netgi pastumdėliais. Juk mums reikės ieškoti kažkokių komisijų ir pareigūnų, kuriems turėsim teisintis, kodėl savo valdose norim uždrausti medžioklę. Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, kad savo draudimo motyvų nurodyti neprivalom.

Maža to, turėsim daryti savo valdų planų kopijas ir jas iki nustatyto laiko pristatyti. Taip susidursime su papildomomis išlaidomis ir visai nereikalingais rūpesčiais”, – piktinosi 27 hektarų savininkė iš Pakaunės Vilija Žvirblienė.

Savininkai ir juos remiantys parlamentarai neketina pasiduoti. Jie leidžia suprasti, kad teisybės gali ieškoti net Strasbūre.

Leonas Žalys

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.