„Žydrojo kuro” tiekėjai planuoja naujus siurprizus
Nors Rusijos ir Ukrainos prezidentai pritarė Maskvoje sausio 4-ąją pasirašytiems susitarimams dėl dujų, Maskvos spauda rašo, kad sandėrio signatarų laukia nemalonūs siurprizai. Rusijos sostinės laikraštis „Vedomosti” teigia, kad, jo žiniomis, nemalonią staigmeną, pirmiausiai Ukrainai, yra parengęs Turkmėnistano diktatorius Saparmuratas Nijazovas.
Rusijos žiniasklaida taip pat nurodo, kad didina savo apetitus ir „Gazprom”, sumanęs ženkliai pakelti dujų pardavimo kainas vos ne visoms jas gaunančioms valstybėms.
Vizitas į Maskvą
„Vedomosti” nurodo, kad S.Nijazovas turėtų sausio pabaigoje atvykti į Maskvą derybų su prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak laikraščio, tose derybose svečias pareikalaus, kad iš Turkmėnistano tiekiamų dujų kaina būtų padidinta nuo 65 dolerių už 1 000 kubinių metrų mažiausiai iki 85, o gal ir iki 105 dolerių.
Sausio 4-ąją buvo susitarta, kad Rusijos, Turkmėnistano ir Uzbekistano dujų mišinį Ukraina pirks po 95 dolerius. Bet jeigu S.Nijazovas kainą padidins, ukrainiečiams teks mokėti brangiau. Be to, dar nežinoma, kiek kainą padidins Uzbekistanas, nuo kaimyno nenorėdamas atsilikti.
Todėl finansų analitikai Kijeve prognozuoja, kad Ukrainos ūkis patirs sunkiai pakeliamą smūgį, nes 95 doleriai – pati didžiausia kaina, kurią jis dar gali atlaikyti.
Ukrainos valstybinės naftos kompanijos „Naftogaz” prezidentas Aleksejus Ivčenka, sausio pradžioje pasirašęs susitarimus su koncernu „Gazprom”, teigia, kad „niekas neturi teisės keisti kainų, dėl kurių buvo susitarta, palaiminus Kremliui”.
Bet analitikai pažymi, kad Turkmėnistano prezidentas Kremliui nepavaldus.
Milžino apetitai didėja
Nerimas tvyro ne tik politinės krizės apimtoje Ukrainoje, bet ir kitose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse, kurios neturi alternatyvių energetikos išteklių šaltinių.
Nerimą pakurstė Rusijos žiniasklaida, pranešusi, kad „Gazprom” ketina smarkiai padidinti dujų, tiekiamų šioms valstybėms, kainą. „Žydrojo kuro” pabrangimą pirmiausiai gali pajusti buvusios Kremliaus satelitės – Bulgarija ir Rumunija, siekiančios prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Maskvos laikraštis „Kommersant” pranešė, kad „Gazprom” tvirtai pasiryžęs padidinti į Europą eksportuojamų dujų kainą mažiausiai iki 250 dolerių už 1 000 kubinių metrų.
Kai kurios šalys jau pasipiktino tokiais planais. Pirmiausiai balsą pakėlė Bulgarija, kuri iki šiol už dujas mokėjo tik 83 dolerius.
Šios šalies valstybinė dujų kompanija „Bulgargaz” šiomis dienomis nusiuntė neigiamą atsakymą į „Gazprom” direktorių valdybos pirmininko Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymą peržiūrėti anksčiau pasirašytus susitarimus.
Praėjusių metų pabaigoje D.Medvedevas nusiuntė „Bulgargaz” vadovybei laišką, kuriame pasiūlė peržiūrėti nuo 1998 metų galiojančio dujų tranzito kontrakto kai kuriuos punktus. Per Bulgariją Rusijos dujos eksportuojamos į Graikiją, Makedoniją ir Turkiją.
Kerštas buvusioms satelitėms
Rusija ketina dujų kainą padidinti ir Rumunijai. Pastaroji valstybė, kaip ir Bulgarija, nusisuko nuo Kremliaus, abi jos yra kandidatės į ES.
Rumunijos valdininkai irgi sunerimę, kad rusiškos dujos smarkiai pabrangs. Šios šalies Finansų ministerija paskelbė specialų pareiškimą, kuriame nurodoma, kad „tarpininkai neapgalvotai atsisakė pirkti „Gazprom” dujas po 250 dolerių, todėl dabar šalis bus priversta mokėti po 270-285 dolerius už 1 000 kubinių metrų”.
Bukareštas žada imtis priemonių prieš „Gazprom” diktatą, tik dar nesako, kokios jos bus.
Kainų didinimui priešinasi Moldova, kurios santykiai su Rusija pastaraisiais metais smarkiai pablogėjo. Į ES įstoti svajojanti valstybė atsisako pirkti dujas, kurias nuo 80 dolerių už 1 000 kubinių metrų norima padidinti lygiai dvigubai. Moldovai, kuri pripažinta kaip skurdžiausia Europos valstybė, toks tarifų padidinimas yra tiesiog nepakeliama našta.
Žada bylinėtis
Turkija irgi protestuoja prieš Rusijos dujų pabranginimą. Narystės ES derybas pradėjusios šalies atstovai svarsto galimybę bylinėtis tarptautiniame arbitraže, jeigu nebus susitarta dėl kainų.
Kai kurios Europos valstybės suskubo ieškoti alternatyvų rusiškoms dujoms. Pavyzdžiui, Vengrija kartu su kaimynėmis ketina pirkti dujų, kurios per Turkiją ir Austriją eitų iš Vidurinės Azijos.
Be to, Vengrija kartu su Kroatija, Slovėnija, Austrija ir Slovakija kuria planus gauti dujų iš Artimųjų Rytų arba iš Afrikos.
Tuo tarpu „Gazprom” ieško būdų, kaip sumažinti išlaidas dėl dujų tranzito. Koncernas dideles viltis deda į pradėtą tiesti dujotiekį, kuris eis Baltijos jūros dugnu.
Ieškos išeičių
Tuo pat metu Centrinės ir Rytų valstybės karštligiškai ieško išeičių iš padėties, kuri gali dar labiau komplikuotis. Britų laikraščio „Financial Times” korespondentas pranešė iš Prahos, kad Čekijoje irgi smarkiai susirūpinta „Gazprom” planais.
Čekijos energetikos kompanijos „CEZ Group” vadovas Martinas Romanas pareiškė, kad „visa Europa privalo daugiau investuoti į atominę energetiką ir tobulinti tarpvalstybines energetines sistemas, kad sumažintų priklausomybę nuo išteklių, gaunamų iš Rusijos”, nurodo laikraštis.
Pasak M.Romano, visi energijos šaltinių tiekimo tarifai tarp ES šalių turi būti panaikinti, kad valstybės, turinčios šaltinių perteklių, galėtų juos lengviau parduoti šalims, jaučiančioms deficitą.
Laikraštis primena, kad M.Romanas savo pareiškimą paskelbė kaip tik tada, kai ES pradeda peržiūrėti savo energetinę politiką; šį peržiūrėjimą išprovokavo „Gazprom” įvykdytas pažadas nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jeigu ji nemokės gerokai brangiau.
„Financial Times” pažymi, kad dujų ir naftos vis daugiau reikia Centrinei Europai, nes Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos ūkio vystymosi tempai yra dvigubai didesni negu ES senbuvėse.
Tačiau M.Romano planai tikriausiai susidurs su dideliais sunkumais – atominės energetikos priešininkų gretos visose šalyse yra gausios, nurodo laikraštis.
Leonas Žalys