Parodoje apie eurų kilmę didžiausio lankytojų dėmesio sulaukė lietuviškų euro monetų pavyzdžiai
Šiandien ir rytoj kauniečiai dar gali suspėti aplankyti Lietuvos banko ir Europos Komisijos surengtą parodą „Eurų monetų kilmė”. Su bendros Europos Sąjungos valiutos kūrimo istorija ir būsimosiomis lietuviškų eurų monetomis jau susipažino daugiau kaip 4 tūkst. miesto gyventojų ir svečių.
Lietuvos banko Kauno skyriuje eksponuojamoje parodoje galima pamatyti visų šiuo metu 12-kos euro zonai priklausančių valstybių išleistas eurų monetas bei sužinoti jų nacionalinių pusių kūrimo istorijas. Tikrai ne visi tautiečiai yra girdėję, kad, pavyzdžiui, belgai ir eurų, ir centų monetų nacionalinėje pusėje nusprendė pavaizduoti karaliaus Alberto II portretą, o graikai kiekvienai monetai parinko skirtingus simbolius. Dauguma euro zonos valstybių skelbė konkursus nacionalinei monetų pusei sukurti, o vienintelis dizaineriams keltas įpareigojimas – pavaizduoti dvylika žvaigždučių ir kalimo datą.
Kuriant bendrą monetų pusę, kur pavaizduotas įvairių formų Europos Sąjungos žemėlapis, teko atsižvelgti į valstybių pageidavimus: paaiškėjo, kad ant 1 ir 2 eurų monetų nebuvo matyti Liuksemburgo, Daniją nustebino, kad Fiuno sala kai kuriose monetose buvo prijungta prie žemyno, o Graikijai atrodė netikslūs Peloponeso pakrantės kontūrai. Siekiant įvykdyti šių bei kitų šalių pageidavimus, buvo nuspręsta vaizduoti tik didesnes kaip 2,5 tūkst. kv. km salas ir didesnius kaip 5 tūkst. kv. km salynus.
Šioje parodoje taip pat pateikta informacija, kaip eurų monetų gamybai rengiasi Lietuva ir kitos būsimos euro zonos šalys. Pirmą kartą viešai demonstruojami lietuviškų eurų monetų su Vyčio simboliu technologiniai pavyzdžiai.
„Būtent lietuviškų euro monetų pavyzdžiai labiausiai traukė lankytojų dėmesį”, – „Kauno dienai” sakė Lietuvos banko Kauno skyriaus Organizacijos skyriaus viršininkė Dalija Kudarauskienė.
Nors parodą per du mėnesius aplankė gana nemažai žmonių, tačiau tikėtasi, kad euro monetų kilme susidomės daugiau jaunų žmonių, o ypač moksleivių. Deja, tik dalies Kauno mokyklų atstovai pasinaudojo proga susipažinti su nemokama paroda. Tačiau džiaugiamasi, kad į Lietuvos banko Kauno skyrių užsuko nemažai moksleivių grupių iš Gargždų, Tauragės, Biržų, Plungės, Panevėžio, Vilniaus ir kitų miestų. Parodoje taip pat lankėsi dėstytojai ir studentai iš Kauno medicinos akademijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno kolegijos, profesinio rengimo centrų ir kitų įstaigų.
„Buvome maloniai nustebinti, kad paroda sudomino ir solidaus amžiaus gyventojus, kurie, kaip pastebėjome, skeptiškiau nei jaunimas vertina Lietuvos planus įsivesti eurą. Įsitikinome, kad gyventojai domisi bendrais ES pinigais ir jiems aktuali ši informacija”, – tvirtino D.Kudarauskienė.
Pageidaujantiems parodos lankytojams buvo surengtos ekskursijos po 1922 metais pastatytą Lietuvos banko Kauno skyriaus pastatą, kuris buvo vienas gražiausių ir įspūdingiausių statinių prieškario Lietuvoje.
Lina Navickaitė