Lietuva po truputį tampa lyg kokia Baltarusija – pastaruoju metu vis gausėja išpuolių prieš šalies žiniasklaidą, o konstitucinė visuomenės teisė į informaciją dusinama teismų sprendimais.
Maža to, su žurnalistais susijusios bylos tapo pretekstu kreiptis į parlamentą, kad šis pažabotų ir žmonių teises – norima teismams suteikti tokių galių, kuriomis galima būtų vykdyti demokratinėje valstybėje nesuvokiamas represijas.
„Paskutinių įvykių tendencijos rodo, kad dauguma žiniasklaidoje minimų herojų įžvelgė realias galimybes teismų sprendimais nustatyti, ką galima skelbti, o ko – ne, ką komentuoti, o ko – ne”, – „Vakarų ekspresui” vakar sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Nutildė televiziją
Vakar iš šalies visuomenės buvo atimta teisė gauti informaciją apie galimą korupciją Vilniaus savivaldybėje – sostinės Apylinkės teismas nusprendė užčiaupti LNK.
Teismas nusprendė, kad šis televizijos kanalas iki tol, kol bus išnagrinėta byla, turi neskelbti „Rubicon group” darbuotojams priskiriamų telefono pokalbių, apriboti ir laidų, susijusių su minėta bendrove, vertinimų ir komentarų skleidimą.
Teismas taip pat nusprendė apriboti Seimo komisijos, tiriančios galimą korupciją Vilniaus savivaldybėje, narių teises vertinti ir komentuoti.
Tokia teismo nutartis pašiaušė plaukus ant žurnalistų galvų: „Tai – precedento Lietuvoje ir demokratinėse šalyse neturintis sprendimas, toks jis galėjo būti priimtas tik Baltarusijoje”, – komentavo LNK žinių tarnybos vadovas Rolandas Agintas.
Savo ruožtu sureagavo ir Seimas – ši institucija ruošiasi apskųsti teismo sprendimą apriboti parlamentinės komisijos narių teises viešai kalbėti.
Panaikins anonimiškumą?
Dar vienas žygis norint užkimšti Lietuvos žurnalistams burną ir atimti teisę į informaciją iš visuomenės buvo pradėtas šio mėnesio pradžioje – Seime įregistruota įstatymo pataisa, pagal kurią žurnalistai arba leidėjai privalėtų atskleisti savo informacijos šaltinį.
Pataisą įregistravęs Seimo narys Henrikas Žukauskas „Vakarų ekspresui” sakė, kad tokia pataisa „jūsų, žurnalistų, kaip visada yra įvardijama laisvojo žodžio varžymu”.
„Tačiau negalima visko suabsoliutinti. Konstitucinio Teismo nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad teisė neatskleisti informacijos šaltinio nėra absoliuti. Įstatymo pataisa numato, kad žurnalistas ar leidėjas savo informacijos šaltinį privalėtų atskleisti tik ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė visuomenei, valstybei”, – sakė H. Žukauskas.
Dienraščio paklaustas, kas gi spręs, kada yra tas ypatingasis atvejis, H. Žukauskas susimąstė: „Dar diskutuojame, bet tai turėtų būti Generalinės prokuratūros prerogatyva”.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko nuomone, ypatinguosius atvejus turėtų nustatyti teismas.
Pakirstų pasitikėjimą
Minėtos pataisos priėmimas ir įstatymo įsigaliojimas gali būti itin žalingas pačiai visuomenei, nes žmonės nebepasitikėtų žiniasklaida, pagal kurios dabartinį Etikos kodeksą, yra draudžiama atskleisti informacijos šaltinį, jei jis to nepageidauja.
H. Žukausko siekį uždėti apynasrį žurnalistams itin neigiamai įvertino klaipėdietis parlamentaras Eligijus Masiulis.
„Žiniasklaida atlieka savotiško sanitaro funkciją valstybėje, kadangi kelia į viešumą įvairiausius nešvarumus ir informuoja visuomenę. Visi juk žinome, kad teisinė sistema neveikia idealiai, dažnai informaciją pateikęs žmogus nebūna apgintas, kyla grėsmė jo ar jo šeimos sveikatai. Todėl žmonės, turėdami pikantiškų ar pritrenkiančių žinių, korupcijos, padaryto nusikaltimo faktų, dažnai nori likti anonimais, todėl ir kreipiasi į žurnalistus”, – sakė E. Masiulis.
Jo nuomone, H. Žukausko siūloma pataisa sumažintų demokratijos lygį šalyje.
Pastarojo laikotarpio įvykius su nerimu vertino ir Žurnalistų sąjungos vadovas D. Radzevičius: „Kažkodėl dabar padažnėja kreipimųsi į teismus dėl žurnalistų veiklos. Tai tampa geriausia priemone reguliuoti žiniasklaidą. Taip neturėtų būti, mes patys galime tarpusavyje reguliuotis įvairius veiksnius”, – sakė žurnalistas.
Tačiau jis pabrėžė, kad visuomenės informavimo priemonės turėtų pirmiausiai tarpusavyje suderinti pozicijas, kadangi tokiai iniciatyvai perėjus į valdžios rankas, „situacija tampa pavojinga”.
Beje, Seime buvo bandoma įdiegti dar vieną itin diskutuotiną įstatymą – bausti visuomenės informavimo priemones už tai, kad jų produkcijoje yra reklamuojamos esą prostitucijos paslaugos. Bausti siūlė ir tuos, kurie šios informacijos ieško.
Užmojai patyrė fiasko, kadangi parlamentarai nusprendė, jog dabartinė teisinė sistema yra gera – bausti reikia pačias prostitutes.
Absurdiškas farsas
Teismų poveikis laisvajai spaudai virto tikru farsu po to, kai Vilniaus teisėjas Audrius Cininas pažeisdamas įstatymus ir vadovaudamasis tik savo nuomone nusprendė į teismo posėdžių salę su policija atvesdinti šaukimo negavusį žinomą žurnalistą Vitą Tomkų.
Politikams ir teisininkams pašiurpus nuo tokio sprendimo ir pradėjus kritikuoti skandalingąją teisėjo nutartį, šia situacija pasinaudojo advokatas Kęstutis Čilinskas.
Šis Teisės projektų ir tyrimo centro tarybos narys siūlo įtvirtinti pataisas, kurios, anot jo, užtikrintų galimybę teismui vykdyti teisingumą ir objektyviai išnagrinėti bylas.
„Administracinės teisės pažeidimų kodeksas reikšmingus įgaliojimus suteikia ne teismui, o institucijoms, kurios neturi teisės vykdyti teisingumo”, – tvirtino minėto centro teisininkai.
Pasak jų, pagal Konstituciją ir teisinės valstybės principus tik teismas gali suvaržyti asmens laisvę. Tačiau Seimas numatė atvirkščiai – asmenį laikinai gali sulaikyti kiti pareigūnai, tik ne teismas.
Tokį K. Čilinsko siūlymą išgirdęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas J. Sabatauskas iš pradžių neteko žado, po to išdrožė: „Absurdas! Teismai neturi tiek žmonių, kad galėtų taikyti tokias priemones. Ką, prie kiekvieno teismo reikės steigti po prižiūrėtojų korpusą? Nesąmonė! Tarp institucijų yra subordinacija, bendradarbiavimas”, – „Vakarų ekspresui” sakė J. Sabatauskas.
K. Čilinskas su kolegomis savo siūlomas pataisas teigė perdavęs J. Sabatausko vadovaujamam komitetui, tačiau kalbintas politikas buvo skeptiškas: „Aš čia nematau jokio siūlymo, nes nėra paaiškinta, kaip tą idėją realizuoti. Beletristika, gražūs postringavimai, ir tiek. Jei mes įteisintumėm K. Čilinsko siūlomą tvarką, rinkėjai mus žemyn galvom pakabintų”, – teigė J. Sabatauskas.
Garsus administracinės teisės žinovas docentas Stasys Šedbaras apie K. Čilinkso siūlymą samprotavo taip: „Įsivaizduokim, daromas nusikaltimas – mušamas žmogus. Tai pareigūnas turi nubėgti į teismą sekmadienio vakarą ir gauti leidimą sulaikyti banditą?! Na, jau iš tiesų…” – Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkui net pritrūko žodžių.
Denisas Nikitenka
„Vakarų ekspresas”