Dar prieš Naujuosius metus Rusijos telekanalas „Rosija” parodė Vladimiro Bartko režisuotą mini serialą „Meistras ir Margarita” pagal garsaus rašytojo Michailo Bulgakovo to paties pavadinimo romaną. Niekas nė nesitikėjo, kad 10 serijų filmas sumuš visus žiūrimumo rekordus (pirmąsias dvi serijas žiūrėjo daugiau nei pusė Maskvos gyventojų), o knygos pardavimas išaugs 30-40 procentų.
Pamatyti šį serialą per „Pervyj Baltiskij kanal” turėjo progos ir Baltijos šalių gyventojai.
„Serialo herojai – ne iš Marso”
Penkis milijonus dolerių kainavusį serialą režisavo V. Bartko („Šuns širdis”, „Blondinė už kampo”, „Idiotas”), prodiusavo Valerijus Todorovskis.
Paklaustas, kodėl ėmėsi mistiniu vadinamo M. Bulgakovo romano, V. Bartko Rusijos žiniasklaidai sakė: „Visada svajojau ekranizuoti savo mėgstamiausią kūrinį”.
Pradėti darbą prie šio kūrinio režisierius planavo dar prieš ketverius metus. „Deja, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių teko imtis Fiodoro Dostojevskio „Idioto”.
V. Bartko apie romaną: „Egzistuoja stereotipinė nuomonė: „Meistras ir Margarita” – mistinė knyga. Aš manau, kad romane dominuoja socialinis pagrindas. Todėl ir mano serialo herojai – ne ateiviai iš Marso. Žinau, jog romanas „Meistras ir Margarita” buvo ekranizuotas keturis kartus. Tris filmus mačiau užsienyje. Vienas jų net buvo apdovanotas Venecijos kino festivalyje. Pradėti dirbti prie „Meistro ir Margaritos” man siūlė iškart po filmo „Šuns širdis”. Bet tąkart dar nebuvome gavę M. Bulgakovo palikuonių leidimo ekranizuoti kūrinį. Be to, turėjau ir kūrybinių problemų – nežinojau, kaip sukurti katiną”, – juokėsi režisierius.
Pasak Rusijos spaudos, ekranizavus klasiko kūrinį, „daug naujovių buvo įgyvendinta Rusijos kinematografijoje”. Pavyzdžiui, katiną Begemotą sumodeliavo kompiuteriu ir įmontavo į aktorių vaidybą.
Kas geriau: knyga ar serialas?
Rusijos kino kritikai, negailėję aštrių ir gražių žodžių naujajam V. Bartko darbui, rašė: „Žmonės pasidalijo į dvi kategorijas: vieni žiūri filmą, o po to skaito romaną. Kiti skaito knygą, o vėliau… nežiūri pagal ją sukurto filmo. Baiminasi sugadinti įspūdį, kurį jiems paliko skaitymas”.
Vyrauja ir nuomonė, kad literatūros klasiką perkelti į ekraną – tai tas pats, kas iš vientiso ir nedalomo kūrinio išbraukti geriausias vietas. „Meistre ir Margaritoje” – viskas tobula. Be to, romaną būtų sunku sutalpinti ir į patį ilgiausią serialą, nes daugelį ten aprašytų dalykų neįmanoma perteikti vizualiai (ir spec. efektai čia niekuo dėti). Kai kurių romane aprašytų dalykų negalėtų perpasakoti net balsas už kadro…” – rašė kritikai.
Nors serialas, regis, puikus, žiūrovai jį žiūri, o cerkvė palaimino, tačiau kino meno žinovai jame įžvelgė melo elementų.
Jie rašė: „Ne paslaptis, jog ėmęsi tyrinėti šį romaną arba jį ekranizuoti, režisieriai ir aktoriai susiduria su sunkiai paaiškinama velniava. Aktoriai net patys prisipažino bijoję, kad filmas neišeitų mistinis ir protu sunkiai suvokiamas. Net pats Olegas Basilašvilis pareiškė, kad kurdamas Volando paveikslą jis stengėsi jį parodyti ne kaip velnią, o kaip žmogų, turintį neeilinių gabumų.
Taigi, kokia ta baimė seriale „Meistras ir Margarita”? Ji – ne šventas virpulys, apimantis tuos, kurie prisiliečia nemirtingumo. Baimė šiuo atveju – dirbtinė gaida. Tai ir sumenkino serialo vertę. Todėl filmai „pagal” arba „romano motyvais” nieko verti, nes kūrėjams labai sunku to motyvo nesumeluoti. Todėl, mieli ponai, geriau skaitykite knygas. Ir jums niekas nesutrukdys prasiskverbti į M. Bulgakovo aprašytuosius dalykus taip giliai, kaip tik leis protas”.
Filmavosi lietuvis
Šiame seriale epizodinį Afranijaus, Pontijaus Piloto laikų slaptosios tarnybos vado, vaidmenį sukūrė žinomas Kauno dramos teatro aktorius Liubomiras Laucevičius. Su aktoriumi susisiekėme jam būnant Maskvoje.
Ar šiuo metu filmuojatės pas kurį nors Rusijos režisierių?
Taip. Filmuojuosi pas Jegorą Končialovskį. Jis – garsaus režisieriaus Andrejaus Končialovskio sūnus. Prieš kelerius metus filmavausi Jegoro režisuotame „Antikileryje”. Dabar pakvietė filmuotis naujoje juostoje „Konservai”.
Ar esate vienintelis lietuvių aktorius, kuris pastaruoju metu filmuojasi Rusijoje?
Manau, kad yra ir daugiau tokių. Tiesiog tiksliai nežinau, kas šiuo metu filmuojasi Rusijoje.
Kaip atsitiko, kad serialo „Meistras ir Margarita” režisierius V. Bartko pakvietė Jus?
Pakvietė režisieriaus asistentė. Būna, jog skambina aktoriams ir kviečia į bandymus. Manęs šįkart bandymams nekvietė. Tiesiog paskambino ir paklausė, ar konkrečiomis dienomis esu laisvas. Keli rusų aktoriai šio vaidmens atsisakė.
Afranijaus vaidmuo – epizodinis. Ar ilgai dirbote kurdamas šį vaidmenį?
Laiko atėmė. Bet vaidmuo labai įdomus. Apskritai M. Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita” – aukšto lygio. Visi personažai, tarp jų ir Afranijus, labai gerai aprašyti. Buvo ką vaidinti.
Ar neišsigandote kurti vaidmenį mistinėje juostoje? Juk ir patys Rusijos kūrėjai tik dabar ryžosi iki galo ekranizuoti romaną.
Neišsigandau. O Rusijos kūrėjai seniai šią medžiagą bandė perkelti į ekranus. Atsimenu, režisierius Elemas Klimovas šį kūrinį norėjo filmuoti kartu su amerikiečiais. Turėjo būti labai brangus filmas, tačiau jam nepavyko gauti pinigų. Vėliau, devyniasdešimt kažkelintaisiais, Jurijus Kara pastatė „Meistrą ir Margaritą”. Į vieno vaidmens bandymus buvau pakviestas ir aš. Tačiau manęs nepatvirtino. Nežinau kodėl, bet juosta taip ir nepasirodė ekranuose, nors buvo pastatyta.
Rusų kritika nevienareikšmiškai vertina serialą: vieni puola, kiti negaili liaupsių. Kaip Jūs jį vertinate?
Mačiau tik pirmąsias dvi serijas. Todėl išvadų apie visą serialą daryti negaliu. Bet, žinoma, tai nėra eilinis filmas. Tai – greičiau įvykis, nes M. Bulgakovo medžiaga sunki kinui. Turiu galvoje tokias ekscentriškas scenas, kaip Volando puota arba katino vaidmuo. Tai – sudėtingi dalykai. Ant jų kino menas gali paslysti.
Parengė Auksė Bogužaitė