Nepaisant to, kad Vilnius nuolat akcentuoja Lietuvą esant jūrinę valstybę, vienintelio jos uostamiesčio – Klaipėdos – interesai dažnai yra tiesiog ignoruojami.
Pasak uostamiesčio mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, geriausias tokios diskriminacinės valdžios vyrų pozicijos pavyzdys esąs tai, kaip sprendžiami su Klaipėdos universitetu (KU) susiję reikalai.
„Galima pasidžiaugti nebent tuo, – sakė V. Plečkaitis, – kad uostamiesčio jaunimas darosi visuomeniškai aktyvus, nebijantis atvirai išsakyti savo, kaip piliečių, poziciją.” Apie tai, pasak vicemero, liudija ketvirtadienį Klaipėdos studentų surengta akcija universiteto interesams ginti.
„Istorijoje dėl Klaipėdos universitete pradėtų statybų mane labiausiai stebina tai, kad du tai pačiai – socialliberalų – partijai priklausantys politikai deklaruoja visiškai skirtingas pozicijas. Iš Prancūzijos grįžęs Seimo pirmininkas A. Paulauskas pasakoja apie tai, kaip tvarkosi tos šalies universitetai, ir jo pateikti sektini pavyzdžiai visiškai atitinka šiandieninį Klaipėdos universiteto modelį. Tuo pat metu A. Skardžius kalba visai ką kita”, – sakė V. Plečkaitis. Jo įsitikinimu, užuot konfliktavę Seime ir aiškinęsi tarpusavio santykius, parlamentarai turėtų kuo skubiau pradėti taisyti įstatymus.
Pasak V. Plečkaičio, kovą ketinama teikti Švietimo įstatymo pataisas, turinčias padaryti universitetų bendradarbiavimą su verslininkais žymiai paprastesnį. Jei jos bus patvirtintos, Klaipėdos universiteto šiuo metu sprendžiamos problemos bus nebe tokios sudėtingos.
V. Plečkaičio teigimu, Klaipėdos universitetas apskritai yra diskriminuojamas. Negana to, kad jam skiriama nepalyginti mažiau pinigų nei Vilniaus universitetams, ne per seniausiai paaiškėjo, kad šių metų biudžete nebeliko eilutės skirti lėšų mokomajam burlaiviui pirkti. „Vilniuje nuolat deklaruojama Lietuvą esant jūrinę valstybę, džiaugiamasi Jūros švente, o kai reikia pirštą pajudinti, kažkodėl dingsta net tvirtai pažadėtieji pinigai”, – piktinosi V. Plečkaitis.
Apie tai, kad Klaipėda yra skriaudžiama, sakė vicemeras, liudija ir dar vienas faktas. „Stengiamės, kad 2009 metais, kai bus švenčiamas Lietuvos valstybės tūkstantmetis, į Klaipėdą užsuktų didžiųjų burlaivių regata „Tall Ships’ Races”. Kreipėmės į keletą valstybės institucijų dėl paramos ir iš visų sulaukėme neigiamo atsakymo. Vienintelė paguoda tai, kad galbūt regata bus įtraukta į renginių, skirtų tai datai paminėti, programą. Tai leistų tikėtis gauti bent šiokį tokį finansavimą”, – pasakojo V. Plečkaitis.
Klaipėdos garbės vėliava – Rostokui
Prieš metus buvo nutarta labiausiai Klaipėdai nusipelniusioms įmonėms ar organizacijoms įteikti vadinamąsias garbės vėliavas. Pirmąkart tokia vėliava buvo apdovanota Koncertų salę rekonstravusi statybų bendrovė „Viremida”.
Šiais metais, pasakojo V. Plečkaitis, šį garbingą apdovanojimą ketinama įteikti Vokietijos Rostoko miestui, daugiausiai prisidėjusiam prie to, kad pernai tarptautinė regata „Baltic Sail” užsuktų į Klaipėdą.
Vasario 16-ąją, pasakojo V. Plečkaitis, Klaipėdos garbės vėliava Koncertų salėje bus įteikta Holgeriui Bellgardtui, Rostoko „Hanse-Sail” biuro vadovui, o šis ją perduos regatos „Baltic Sail” simboliu laikomo istorinio burlaivio „Greif” kapitonui. Tikimasi, kad šioje ceremonijoje dalyvaus ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje.
2006 metų regatos metu vėliava visą laiką plevėsuos ant šio burlaivio stiebo, o jai pasibaigus bus iškilmingai įteikta Rostoko miesto merui.
Gera žinia „Pajūrio medienos” kaimynams
Po mėnesio pertraukos Savivaldybė gavo signalą, kad bendrovė „Pajūrio mediena” vėl teršia aplinką. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, įmonė per 2004 metus į atmosferą išmetė ne mažiau nei 13,7 tonos kietųjų dalelių. Kai nėra vėjo, pasakojo V. Plečkaitis, šios dalelės iškrenta greta bendrovės įsikūrusiame gyvenamajame kvartale.
Pasak V. Plečkaičio, galima pasidžiaugti tuo, kad šios bendrovės katilinę nusipirko „Ukmergės energija”. Antra vertus, sakė vicemeras, ukmergiškiai jau gailisi iki pirkimo sandorio sudarymo neatsiuntę ekspertų jos apžiūrėti – mat jos techninė būklė pasirodė besanti tiesiog katastrofiška. Padėčiai pagerinti naujiesiems jos savininkams teks labai daug investuoti.
Artimiausiu metu, sakė V. Plečkaitis, pas merą šiai problemai aptarti ketinama surengti apskritą stalą. Susitikimo metu bus pristatyti „Ukmergės energijos” katilinės modernizavimo planai. Juos įgyvendinus taršos šaltinio turėtų nebelikti.
Siūlo apdovanoti
Praėjusią savaitę uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius pasirašė prezidentui Valdui Adamkui adresuotą laišką, kuriuo siūloma Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga skirti valstybės apdovanojimus septyniems klaipėdiečiams. Tarp teikiamų kandidatų – gerai klaipėdiečiams žinomi žmonės. Tai Cirilis Norkus, Vytautas Šliogeris, Raimundas Praleika, Rimantas Ulevičius (po mirties), Kęstutis Macijauskas, Vytautas Sirevičius ir Nijolė Laužikienė.
Savo ruožtu Seimo nariai siūlys apdovanoti Vytautą Čepą, Povilą Vasiliauską ir Benediktą Petrauską.
Pasak V. Plečkaičio, Sausio 13-osios atminimo medalius yra gavę 33 klaipėdiečiai. „Tai žmonės, kurie važiavo ginti Seimo, o tie, kurie liko Klaipėdoje, buvo lyg ir pamiršti, nors, pasak istorikų, 1991-ųjų sausį situacija Klaipėdoje buvo ypač sudėtinga. Didelę grėsmę kėlė tai, kad nuolat buvo akcentuojama, esą Klaipėda Lietuvai perduota neteisėtai, todėl ji turinti būti prijungta prie Kaliningrado srities”, – sakė V. Plečkaitis.
Pasak vicemero, iš klaipėdiečių Sausio 13-osios atminimo medalį yra gavęs tik C. Norkus. V. Plečkaičio įsitikinimu, siekiant, kad būtų pagerbti ir kiti nepriklausomybės gynėjai, daugiau iniciatyvos galėtų parodyti ir visuomeninės organizacijos.
Vilija Šilienienė