Mūsų šalies politikų svarstymai apie galimybes pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą privertė suklusti Briuselį.
Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Brazauskas ir ūkio ministras Kęstutis Daukšys kelis kartus užsiminė, kad Lietuva galėtų statyti naują atominę elektrinę ir kartu mėgintų iš naujo derėtis su Europos Sąjunga dėl naujų antrojo bloko uždarymo terminų.
Antrąjį reaktorių mūsų šalis yra įsipareigojusi išjungti iki 2009-ųjų gruodžio 31 dienos.
„Visko gali būti, tokiam variantui reikia ruoštis. Reikia ieškoti argumentų, kai kurie jau išryškėjo.
Nuo mūsų derybų pradžios dėl atominės elektrinės daug kas ten pasikeitė pagal techninius, valdymo, saugumo parametrus, ji gerokai patobulėjo”, – sakė A.Brazauskas.
Tuo tarpu ūkio ministras pareiškė, kad sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos reikėtų priimti jau šiais metais.
K.Daukšys tvirtino, kad svarstant šią idėją kartu reikia tartis su Briuseliu ir dėl antrojo reaktoriaus veiklos pratęsimo.
Nesupranta, ko nori Vilnius
Lietuva apie šiuos planus kol kas neinformavo Europos Komisijos, tačiau Briuselio valdžios koridoriuose apie tai puikiai žinoma.
„Komisijoje niekas aiškiai nesupranta, ko Lietuva nori. Vieną dieną atrodo, kad Vilnius planuoja statyti naują atominės elektrinę. Kitą dieną paaiškėja, kad norima pratęsti senojo reaktoriaus darbo terminą.
Vėliau pasigirsta kaltinimai, kad lenkai delsia statyti elektros tiltą ir Lietuvai po kelerių metų ims trūkti energijos”, – „Lietuvos rytui” sakė Komisijos pareigūnas, nenorėjęs minėti pavardės.
Nepataria gręžiotis atgal
ES Stojimo sutartyje mūsų šalis įsipareigojo iki 2009 metų pabaigos nutraukti Ignalinos atominės elektrinės veiklą.
„Ši sutartis – pirminis teisinis aktas. Galima sakyti, jis yra šventas ir nepajudinamas. Net jei pavyktų pakeisti šį tekstą, jį turėtų iš naujo ratifikuoti visos 25 ES šalys narės”, – „Lietuvos rytui” priminė teisininės tarnybos atstovė.
Šią nuostatą priminė ir ES energetikos komisaro Andrio Priebalgo atstovas Ferranas Tarradellas Espuny: „Ignalinos elektrinės uždarymo datos nediskutuotinos.
Per stojimo į ES derybas Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo pirmąjį bloką uždaryti iki 2005 metų, o antrąjį – iki 2009-ųjų pabaigos.
Tai buvo svarbiausia derybų tema. Sutartyje yra specialus 4-asis protokolas dėl Ignalinos, kuriame apibrėžiami įsipareigojimai ir siūloma esminė ES pagalba”.
Briuselyje Ignalinos atominė elektrinė laikoma tokia elektrine, kurios neįmanoma atnaujinti iki reikalaujamų saugumo standartų, todėl ją būtina uždaryti. Jokių kalbų apie jos darbo pratęsimą negali būti.
Ieškos sprendimo būdų?
Tai, kad iš naujo derėtis dėl Stojimo sutarties faktiškai neįmanoma, pripažįsta ir Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ES ambasadorius Rytis Martikonis.
„Ši sutartis – aukščiausio teisinio rango dokumentas. Jo laikytis absoliučiai būtina. Iš naujo svarstyti šio teksto negalime.
Tačiau iškilus problemai galime ieškoti ir kitų sprendimo būdų. Tai priklausys nuo mūsų politinių ir diplomatinių sugebėjimų”, – sakė diplomatas.
Kai kurie teisės specialistai tvirtina, kad šios sutarties protokole dėl Ignalinos elektrinės galima rasti spragų, kurios padėtų įrodyti, kad Lietuva nėra besąlygiškai įsipareigojusi uždaryti šios elektrinės.
Gręžiasi į atominę energiją
Energetikos ir energetinės priklausomybės problemos šiuo metu rūpi ne tik Lietuvai.
Pasaulinėje rinkoje gerokai pabrangus naftos kainoms, į branduolinę energiją vėl imta žiūrėti kaip į vienintelę rimtą alternatyvą.
Kilus konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos dėl dujų, kai kurios ES šalys taip pat savo kailiu patyrė, ką reiškia būti iš dalies priklausomoms nuo Maskvos malonės.
Būtų galima tikėtis, kad ES šalys nuo šiol geriau įsiklausys ir į balsą iš Lietuvos.
Dėmesio nevertos kalbos
Tačiau visa tai kol kas – tik teoriniai svarstymai. Mat Lietuva neturi ilgalaikės energetikos strategijos. Dar net nežinoma, kokią elektrinę reikėtų statyti, kada, kur ir su kokiais partneriais.
Kas dabar galėtų pasakyti, kada naujoji elektrinė pradės veikti, kiek reikėtų pratęsti antrojo bloko darbo terminą?
Kol kas neaišku ir tai, ar Lietuvai pavyktų Briuselyje įrodyti, kad elektros tilto į Vakarus projektas žlugo dėl Varšuvos kaltės.
Todėl Briuselio valdininkams iš Vilniaus sklindantys pareiškimai kol kas atrodo migloti ir neverti daug dėmesio.
„Lietuva primena moksleivį, kuris prašo gero pažymio už namų darbus, nors sąsiuvinio į mokyklą neatsinešė”, – padėtį apibūdino vienas EK pareigūnas.
Edita Urmonaitė