Teismų dėl galimo bendradarbiavimo su KGB liūnas, kuriame teko kapstytis ne vienam žinomam šalies veikėjui, įtraukė ir premjero patarėją Vilių Kavaliauską.
„Lietuvos ryto” žiniomis, Liustracijos komisija yra nusprendusi, kad V.Kavaliauskas bendradarbiavo su KGB.
Šis pareigūnas tokį sprendimą apskundė teismui.
Bylinėtis teisme – šiuo metu vienintelė išeitis įtarimų dėl bendradarbiavimo su KGB užkluptiems asmenims.
Šiuo keliu teko eiti ir dabartinei žemės ūkio ministrei Kazimierai Prunskienei. Ji daugiau nei 10 metų mėgino teismuose nusikratyti KGB šleifo, kol buvo priimtas ją išteisinantis sprendimas.
Artimiausiu metu Seime turėtų būti priimtos Liustracijos įstatymo pataisos. Jos palengvintų savo praeitį norinčių nuslėpti buvusių KGB darbuotojų dalią, pakeistų Liustracijos komisijos statusą bei sudarymo principus.
Misija – parvežti kolekcijas
Tai, kad V.Kavaliauską su KGB siejo artimi ryšiai, kalbėta jau seniai. Vienas pirmųjų apie tai parbilo žinomas sovietinių represinių struktūrų istorijos tyrėjas Arvydas Anušauskas.
Jo teigimu, Jungtinėse Valstijose vienoje Sovietų Sąjungos naujienų agentūroje dirbęs V.Kavaliauskas dažnai dalyvaudavo KGB operacijose.
Jo užduotis buvo grąžinti į Lietuvą išeivijoje gyvenusius meno dirbinių kolekcininkus kartu su jų sukauptomis vertybėmis ir tai panaudoti sovietinei propagandai.
A.Anušausko žiniomis, V.Kavaliauskas taip pat buvo asmeniškai atsakingas už kolekcininko Mykolo Žilinsko grįžimą iš Vokietijos.
Viliojant M.Žilinską į Lietuvą, sovietinei spaudai buvo rengiami interviu su šiuo garsiu veikėju, straipsniai apie jo gyvenimą.
Ši užduotis V.Kavaliauskui buvo patikėta tuometinio Lietuvos KGB vadovo Eduardo Eismunto nurodymu. Tuometiniai veikėjai stengėsi, kad vertingos kolekcijos būtų grąžintos į Vilnių, nes jomis aktyviai domėjosi ir Maskva.
Anot žinomo istoriko, KGB rūpindavosi, kad V.Kavaliauskas į Sovietų Sąjungą galėtų laisvai įvežti ir kitų kolekcininkų sukauptus meno dirbinius. Jam taip pat tekdavo rašyti analitines pažymas apie užsienio lietuvių veikėjus.
Skelbti pavardės neskuba
V.Kavaliauskas, kuris visuomet neigė bet kokius įtarimus dėl galimų ryšių su KGB, apie tai dabar vengia kalbėti.
„Lietuvos ryto” paklaustas, ar kreipėsi į teismą dėl Liustracijos komisijos veiksmų, premjero patarėjas numetė telefono ragelį.
Liustracijos komisijai vadovaujanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Dalia Kuodytė irgi nekomentuoja, ar tarp pastaruoju metu atskleistų buvusių KGB agentų yra ir V.Kavaliauskas.
Tuo atveju, jeigu KGB agentu įvardytas asmuo nesutinka su tokiu sprendimu, jis per dvi savaites gali kreiptis į teismą.
Būtent taip ir pasielgė V.Kavaliauskas. „Lietuvos ryto” žiniomis, premjero patarėją gina advokatas Vytautas Sviderskis.
Kol vyksta procesas, komisija nesiima įstatyme numatytų sankcijų prieš savo praeitį mėginusį nuslėpti žmogų ir neskelbia jo pavardės viešai.
Kam bus palankios pataisos?
Šiuo metu Seime svarstomos Liustracijos įstatymo pataisos suteikia buvusiems KGB bendradarbiams galimybę dar metus prisipažinti.
Tuo atveju, jei šie žmonės prisipažintų, jų duomenys būtų įslaptinti. Šios pataisos taip pat numato, jog Liustracijos komisija tampa pavaldi Seimui. Kai kurie politikai mano, jog ateityje bus siekiama pakeisti komisijos sudėtį.
Kai kurie istorikai mano, jog Lietuvoje dar yra apie 4,5 tūkst. neprisipažinusių apie savo ryšius su KGB asmenų, tarp kurių yra ir aukštų politikų bei pareigūnų.
Šios įstatymo pataisos įrašytos į neeilinės Seimo sesijos darbotvarkę ir greičiausiai bus svarstomos jau šią savaitę.
Vadovaujasi tautos balsu
Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas paneigė kai kurių politikų samprotavimus, kad šiomis pataisomis mėginama pasirūpinti buvusiais KGB agentais, kurie yra artimi Socialdemokratų partijai ir užima aukštus valstybinius postus.
„Apie V.Kavaliauską nieko nežinau. Šias pataisas siūlo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, kiti Seimo nariai.
Be to, ir opozicija siūlė, kad šis įstatymas būtų svarstomas iš karto po Naujųjų metų. Taigi tai – tautos balsas. Mano uždavinys yra tik tai, jog šis klausimas atsidurtų darbotvarkėje”, – kalbėjo politikas.
Vieni pralaimi, kiti laimi
Tikri ar tariami ryšiai su KGB mindyti teismų slenksčius yra privertę ne vieną žinomą žmogų. Vienas jų – rašytojas Vytautas Girdzijauskas, kuris teisme pralaimėjo kovą su Liustracijos komisija.
Garsiausia – pirmosios Lietuvos premjerės, dabartinės žemės ūkio ministrės K.Prunskienės byla.
Remdamasis dokumentais 1992 metais teismas pripažino, kad ši politikė bendradarbiavo su KGB. Šį sprendimą patvirtino šalies Aukščiausiasis teismas.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2004-aisiais panaikino Aukščiausiojo teismo sprendimą.
Balys Gajauskas, vadovavęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo komisijai KGB veiklai tirti, pareiškė, jog turi K.Prunskienės kaltę įrodančius dokumentus, bei apskundė sprendimą šalies Apeliaciniam teismui.
Bet tais pačiais metais Apeliacinis teismas priėmė galutinį K.Prunskienę išteisinusį sprendimą.
Jau išnagrinėtos 95 bylos
Praėjusią savaitę Liustracijos komisija bendradarbiavus su KGB pripažino poetą 67 metų Mykolą Karčiauską.
Anot komisijos, M.Karčiauskas 1965-1969 metais dirbo LTSR Valstybės saugumo komitete kadriniu darbuotoju, o pasitraukęs iš saugumo teikė informaciją apie kai kuriuos asmenis. Bylinėtis su komisija poetas nemato prasmės.
Taip pat pranešta, kad su KGB bendradarbiavo Vytas Ragauskas. Pagal Ypatingajame archyve esančią medžiagą, jis buvo KGB patikėtinis, kai dirbo Pataisos darbų valdyboje bei Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete, turėjo slapyvardį „Beržas”.
Liustracijos komisija yra išnagrinėjusi 95 asmenų bylas. 39 pripažinti bendradarbiavę su sovietinio saugumo slaptosiomis tarnybomis.
Keliolika nesutikusiųjų su komisijos sprendimais bylinėjasi teismuose. 24 žmonių pavardės paskelbtos „Valstybės žiniose”.
Vytautas Bruveris