Afrikietiška išmonė „milijonieriais” paverčia ir klaipėdiečius

Vis daugiau užsienyje apsilankiusių klaipėdiečių vėliau internetu gauna šoką galinčią sukelti informaciją apie netikėtus turtus.

Elektroniniu paštu atkeliaujančiuose laiškuose pranešama apie tarptautinėse loterijose jiems nusišypsojusią fortūną ar skelbiama iš koto verčianti žinia, kad laiško gavėjas – princo ar šeicho milijonų paveldėtojas.

Ekonominės policijos pareigūnai ragina tokių laiškų sulaukusius žmones neprarasti budrumo, nes tai – spąstai.

Nacionalinės ir tarptautinės

Pusmetį Anglijoje dirbęs klaipėdietis Vaidas, sugrįžęs į uostamiestį gavo elektroninį laišką, kuriame pranešama apie 500 tūkstančių svarų laimėjimą Didžiojoje Britanijoje vykstančioje loterijoje.

Prieš mėnesį atkeliavusio laiško siuntėjas – „UK National Lottery” – ragino 25-erių metų studentą skubiai susisiekti su Londone dirbančiu agentu Bariu Praisu.

Vaidas sako, kad iš pradžių netikėta žinia apie laimėjimą jo nė kiek neglumino: „Gyvendamas Anglijoje pirkdavau loterijos bilietus ir bandydavau laimę panašiame žaidime, kaip mūsų „Teleloto”.

Netrukus klaipėdietis gavo antrą elektroninį laišką, kuriame jo prašoma susisiekti su dar vienu žmogumi – Marlvinu Ryvsu. Galop Vaidą pasiekė trečiasis laiškas, kuriame jis raginamas išsirinkti kurjerių firmą ir atsiųsti banko sąskaitos bei asmens tapatybės dokumentų duomenis.

Tuomet vaikinui kilo įvairių įtarimų: „Susiradau internete nacionalinės loterijos Didžiojoje Britanijoje svetainę, parašiau laišką ir nupasakojau visą situaciją. Paaiškėjo, kad jos rengėjai niekaip nėra susiję su ta informacija, kurią aš gavau…”

Klaipėdietė Ilona, į komandiruotę išlydėjusi savo sutuoktinį, po savaitės gavo kiek kitokį laišką. Jame buvo pranešama, kad gruodžio 17-ąją jos elektroninis adresas buvo prisegtas prie lėktuvo bilieto, kuris laimėjo tądien Amsterdame vykusio Tarptautinės loterijos didžiojo prizo lošime. Todėl moteris sveikinama tapusi vieno milijono dolerių laimėtoja, dėl kurio varžėsi 20 tūkstančių įmonių ir 30 milijonų fizinių asmenų.

Kadangi būtent gruodžio 17-ąją Ilonos sutuoktinis iš Amsterdamo išskrido į Jungtines Amerikos Valstijas, klaipėdietė išgyveno nuostabias euforijos minutes. Tačiau atsakomojo laiško loterijos koordinatorei Suzanai van Borč ji taip ir neparašė – iš Amerikos paskambinęs sutuoktinis tvirtino jokiose loterijose nedalyvavęs…

Šaknys – Nigerijoje

Klaipėdos VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus komisaras inspektorius Tomas Balčius sako, kad ne visi žmonės sugeba neprarasti sveiko proto, kai sužino apie laimėjimus.

„Kai laimi, sakykime, milijoną eurų, loterijos organizatorių prašymas padengti kokias nors išlaidas, siekiančias kelis tūkstančius eurų, nekelia įtarimų”,- sakė T. Balčius. Anot pareigūno, keisčiausia tai, kad žmonės tiki laimėję loterijose, nors jokių bilietų nepirko.

„Praėjusiais metais pradėjome tyrimą reaguodami į vieno klaipėdiečio skundą. Jis gavo elektroninį laišką apie laimėjimą Didžiosios Britanijos loterijoje ir tariamų jos organizatorių liepimu išsiuntė jiems apie penkis tūkstančius eurų. Dabar nukentėjusysis gali tikėtis susigrąžinti išviliotus pinigus tik tuo atveju, jeigu Didžiosios Britanijos pareigūnams, kuriems pranešėme apie šį įvykį pranešėme, pavyks sulaikyti nusikaltėlius”, – pasakojo T. Balčius.

Pareigūno teigimu, toks sukčiavimo metodas nėra naujas: „Apie jį sužinojau dar prieš aštuonerius metus, per kursus. Apgavysčių esmė visada būna panaši, nes ši nusikalstamumo banga atsirado Nigerijoje įsikūrusiose specializuotose nelegaliose mokyklose. Jose gimsta ne tik vis nauji sukčiavimo, bet ir, pavyzdžiui, narkotikų gabenimo būdai.”

Komisaras inspektorius sakė girdėjęs ir apie tokius atvejus, kai žmogui laišką atsiuntę notarai tvirtina ieškantys kokio nors vienišo turtuolio palikuonių. Arba pranešama, jog koks nors princas, turintis daug nešvarių pinigų, nori juos saugiau paslėpti. Už leidimą pasinaudoti jūsų sąskaita banke žadama atsidėkoti vienu kitu šimtu tūkstančių dolerių.

Lietuvoje – nėra

Internete apstu informacijos apie 1989 metais Nigerijoje atsiradusį ir visame pasaulyje paplitusį elektroninio sukčiavimo būdą. Iki šiol tokiu būdu nusikaltėliai iš žmonių jau išviliojo penkis milijardus JAV dolerių, o jų veiksmus akylai stebi Interpolas.

Deja, dėl didelio nusikaltėlių skaičiaus ir išradingumo teisėsaugininkai neretai yra bejėgiai.

Pirmiausia sukčiautojai savo aukoms siunčia laiškus elektroniniu ar paprastu paštu bei pranešimus faksu. Siuntėjais įvardijamos neegzistuojančios kompanijos, tokios kaip Prekybos ir pramonės ministerija Kanadoje, Nigerijos naftos bendrovė, įvairių pavadinimų loterijų organizatoriai iš Ispanijos, Anglijos, Kanados, JAV, Olandijos, Belgijos, Italijos, Prancūzijos, teisininkų biurai ir kt.

Po to vyksta susirašinėjimas su įvairiais tariamais agentais, kurie už vieną ar kitą paslaugą laiškų gavėjų prašo sumokėti. Pavyzdžiui, neva paaiškėja, kad persiunčiant laimėtus pinigus neįmanoma automatiškai atlikti draudimo operacijos, todėl šiam tikslui prašoma pervesti 1 100 eurų. Pareigūnų teigimu, tokios iškeliamos sąlygos neatrodo įtartinos tik tiems, kurių anglų kalbos žinios nėra pakankamos.
Natalija Mogučaja