Šaukštas deguto į gerumo statinę

Skelbta, kad miesto labdaros baliuje surinktos lėšos bus skiriamos konkrečioms 20 šeimų, auginančių cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus, tačiau ji paskirta ir keliems suaugusiesiems

Gera tradicija švenčiant metų pabaigą surengti labdaros balių Kaune gyvuoja jau seniai. Šiemet lėšų, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Roberto Stanionio, surinkta daugiau, nei tikėtasi. Todėl jų paskirta didesniam žmonių skaičiui, nei buvo planuojama iš anksto.

Dvidešimt neįgalių vaikų buvo iš anksto sudarytame sąraše, kuris pateiktas renginį organizavusiai komisijai. Dar kelios kandidatūros prie jo prijungtos paskutiniuoju momentu. Tai ir sukėlė įtarimų: kodėl jos ne iš ilgo sąrašo, kurį turėjo miesto Socialinių reikalų skyrius?

Nežinojo, kaip pasiseks

R.Stanionio teigimu, lėšos buvo renkamos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, paremti. Iš anksto numatyti, kiek pinigų bus suaukota, yra neįmanoma, todėl sąrašas žmonių, kuriems iš surinktų lėšų bus teikiama parama, sudarytas palyginti neilgas. O atsiradus galimybei padėti didesniam šeimų skaičiui, lėšos skirtos dar keliems žmonėms.

„Aš turiu visų kandidatūrų sąrašą su trumpa vaikų negalios ir gyvenimo sąlygų charakteristika. Gimimo metai ten nenurodyti, tačiau cerebriniu paralyžiumi sergantis ar sutrikusio intelekto vaikas tebėra jį auginančios šeimos vaikas net ir tuomet, kai jis pasiekia pilnametystę”, – mano R.Stanionis.

Labdaros balių organizavusi komisija, anot jo, svarstė visą kandidatūrų sąrašą ir neprieštaravo, kai į jį buvo įtrauktos papildomos kandidatūros. Parama suteikta gerumo plytos laureatei Daivai Guobienei, neįgaliai moteriai, auginančiai sergantį vaiką, bei Kauno „Vilties” bendrijos pristatytiems asmenims. Visi jie pagal gimimo metus jau pilnamečiai, o vienai merginai – 27-eri.

Kauno „Viltis” vienija 76 šeimas, turinčias vaikų su protine-fizine negalia. Kai kurie jų, senokai sulaukę pilnametystės, nemoka kalbėti. Bendrijos įkūrėja ir vadovė Joana Šimanauskienė, R.Stanionio teigimu, ir pasiūlė komisijai tas papildomas kandidatūras.

„Bendra suaukota suma, įskaitant specialias lovas ir kitus slaugai reikalingus daiktus, yra 176 tūkstančiai litų. Atmetus organizacines išlaidas, liko 75 tūkst. pinigais ir 75 tūkst. prekėmis. Skubant juos išdalyti pačioje metų pabaigoje gal ir buvo padaryta klaidų, pritarta „Vilties” bendrijos pateiktoms kandidatūroms. Visiems suteikta vienodo dydžio – 3 tūkstančių litų – parama. Nemanau, kad nusižengta pirminei idėjai – paremti neįgalius vaikus auginančias kauniečių šeimas”, – mano R.Stanionis.

Talkininkavo socialiniai darbuotojai

Daugiau nei du šimtai Kaune gyvenančių neįgalių vaikų yra Kauno savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus duomenų bazėje, nes jie gauna įvairias išmokas.

„Kai mūsų paprašė atrinkti šeimas, kurioms labiausiai reikalinga materialinė parama, kreipėmės į seniūnijas, kad jų socialiniai darbuotojai aplankytų žmones, auginančius neįgalius vaikus. Mūsų duomenimis, aplankyta apie 150 šeimų ir jų išskirtos 62. Paskui tas sąrašas su trumpais buities sąlygų ir negalios aprašymais, nagrinėtas keletą kartų ir trumpintas atmetimo principu. Paliktos 38 šeimos, o paskui – 20. Tai tie, kurių situacija išties buvo sunkiausia, nors sunkiai gyvena dauguma šeimų, auginančių neįgalų vaiką. Vyriausiajam vaikui mūsų pateiktame sąraše buvo 17 metų”, – pasakoja skyriaus darbuotoja Sigita Didjurgienė.

Kai buvo sužinota, kokie daiktai, reikalingi sunkių ligonių slaugai, suaukoti, seniūnijų vėl prašyta išsiaiškinti, kam ir kokie daiktai yra labiausiai reikalingi. „Tačiau parama bus suteikta visoms šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Viena bendrovių paaukojo didelį kiekį pakuočių su priešgripiniais preparatais ir vitaminais, visi jie išdalyti seniūnijoms, kuriose jas gali atsiimti jose gyvenančios šeimos”, – sako S.Didjurgienė.

„Aš pateikiau keturias kandidatūras pačių sunkiausių ligonių, tokių, kurie nuo vaikystės guli patale ir yra slaugomi namuose, nesinaudojant internatais. Nejaugi jų mamos, nuo gimimo slaugančios visiškai neįgalų vaiką ne keliolika, o dvi dešimtis metų, negali bent kartą gauti labdaros”, – savo poziciją gina Kauno „Vilties” bendrijos pirmininkė J.Šimanauskienė.

Parama skirta ir jos sūnui Rimgaudui, kuris, anot jos, savo pase, kurį neseniai gavo, vietoje parašo tepajėgė padėti brūkšnį.

Menkina įtarimų šešėlis

Paramos reikia beveik visoms neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Kol jos tėra tiek, kad galima padalyti tik tiems, kuriems labiausiai reikia, o atrankos kriterijai nėra labai tiksliai apibrėžti, nepatenkintų ar nepelnytai „apeitų” tikriausiai bus.

Šįsyk buvo įvardyta, kad labdara renkama neįgaliems vaikams. Žmonės tikriausiai būtų aukoję ir tiems, kurie turėjo seniai išaugti iš to amžiaus, tačiau liko kasdieninės globos reikalaujančiais vaikais. Neabejotina, kad pagalba jiems reikalinga, tačiau ar tikrai labiau nei tam, kuris Socialinių reikalų skyriaus sąraše atsidūrė 21-asis?

Labdaros renginio organizatoriams tereikėjo pagalvoti apie tai iš anksto arba laikytis numatyto plano. Socialinių reikalų skyrius tikrai buvo pajėgus pateikti papildomas kandidatūras, jei lėšų atsirado kiek daugiau. Darantiesiems gerus darbus taip pat reikia nepamiršti skaidrumo bei viešumo, kitaip jie sumenkinami įtarimų šešėliu.

Daiva Valevičienė